Blog

Rūpestis Gedimino kalno būklės stabilizavimu nuo šiol – valstybės mastu

Gedimino kalno
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Praėjus pusmečiui, kuomet sostinės savivaldybė paskelbė ekstremalią situacija dėl Gedimino kalno nuošliaužų, Vyriausybė nutarė skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Ekstremali situacija skelbiama Vilniaus piliavietės teritorijoje, okstremalios situacijos valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Toks sprendimas logiškas: pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau, kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.

Lietuvos nacionalinis muziejus, nekart sulaukęs kritikos dėl vangios komunikacijos su vilniečiais ir miesto valdžia, suminėjo visus Gedimino kalne nuo spalio mėn. vykdytus darbus, kurių pagrindinis tikslas buvo apsaugoti kalną žiemos ir pavasario metu, kuomet formuojasi nuošliaužos.

Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė, jog Gedimino kalno aikštelėje jau įrengta laikina stoginė, kuri leis sumažinti kritulių vandens infiltraciją į žaliuosius kalno plotus, taip pat leis tęsti vykdomus archeologinius tyrinėjimus.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kunigaikščių rūmų liekanų vidinis plotas nuo kritulių apsaugotas laikinu stogeliu, aikštelės dalį tarp rūmų ir gynybinės sienos nuo kritulių saugos speciali danga. Kunigaikščių rūmų liekanų sienos sutvirtintos suvaržant jas templėmis. Sustiprintas lapkričio mėn. pradžioje įgriuvęs pagrindinis takas, reikalingas tolesniems tvarkybos darbams kalno aikštelėje vykdyti.

Nuo erozijos žiemos–pavasario laikotarpiu apsaugoti po nuošliaužų atsidengę natūralūs geologiniai sluoksniai. Pietrytiniame šlaite nukastas nuslinkęs ir į deformacijas linkęs supiltinis technogeninis gruntas. Nuošliaužos vieta apsaugota įrengiant skaldos sluoksnius, o dalis šlaito uždengta vandeniui nelaidžia difuzine plėvele. Išorinis kritulių vanduo nuo plėvelės patenka į lietaus kanalizacijos tinklus, o šlaituose išsikraunantis vanduo surenkamas drenažinėmis tranšėjomis.

Stabilizuotos ir kitos dėl itin lietingo rudens paskutiniu metu įvykusios nuošliaužų pažeistos kalno vietos rytiniame ir pietrytiniame šlaituose bei pietų ir vakarų šlaitų sandūroje. Pagal tą patį principą nukastas ir išvalytas supiltinis gruntas, užpilti skaldos sluoksniai, paklota drenažinė sistema. Darbai pietvakariniame šlaite artėja prie pabaigos.

Siekiant sustabdyti užfiksuotas grunto deformacijas nuo tolimesnio vystymosi buvo įgyvendintos prevencinės priemonės: vakarinio šlaito įtrūkis nuplaniruotas ir uždengtas difuzine apsaugine plėvele. Sandūra tarp vakarinio bokšto pamatų ir nuogrindos buvo užtaisyta ir užsandarinta cementiniu skiediniu.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Šiauriniame šlaite esantis grunto įtrūkis taip pat užtaisytas ir uždengtas apsauginiu tinklu. Jis sutvirtintas 2–3 metrų ilgio tarpusavyje sujungtų vamzdžių laikančiąja konstrukcija.

Šiaurės vakarų šlaite baigiami tinkladėžių įrengimo darbai. Iki šių metų pabaigos, jeigu leis sąlygos, planuojama įrengtas tinkladėžes užpilti skalda, įrengti tinklą bei pradėti jų užpylimą augaliniu gruntu. Pavasarį bus įrengiamas augalinis sluoksnis. Pradėti po nuošliaužos atsidengusio rostverko remonto darbai pagal projektinius sprendinius.

Vykdant rostverko remonto darbus, viršutinėje šiaurės vakarų šlaito dalyje, tarp rostverko polių buvo atidengti mūro konstrukcijos fragmentai. Mūras sudarytas iš lauko riedulių ir nesistemingai išdėstytų raudono bei gelsvo molio plytų, rištų kalkiniu skiediniu.

Preliminarios apžiūros duomenimis šios mūro konstrukcijos datuojamos XV–XVI a. Spėjama, kad tai yra Aukštutinės pilies gynybinės sienos kontraforso liekanos.

Darbai, kol bus atlikta detali šių mūrų apžiūra, yra sustabdyti.

Dar pradžioje, siekiant išvengti galimos rostverkų griūties, buvo atliktas jų inkaravimas prie Gedimino kalno aikštelėje įrengto poliaus. Visą šiaurės vakarų projektą užbaigti planuojama kitų metų pavasarį.

Lietuvos nacionalinio muziejaus ir SA.lt inf.

Parašykite komentarą

Komentarai

  1. Įdomu, ar atliekant visus aprašytus darbus yra tankinamas gruntas? Jeigu ne, tai darbų kokybė gali nukentęti penkis kartus. T. y. kokie 8 mln eurų bus išmesti į pakalnę.