Blog

„Rise Vilnius“: patogi erdvė bendruomenei

Bendradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ archyvo nuotr.

Jau penki mėnesiai bendradarbystės erdvė (angl. hub) „Rise Vilnius“ „Vilniaus vartų“ pastate garsėja kaip vieta, kur rengiami įdomūs technologiniai renginiai, kur susitinka kūrėjai, verslininkai, inovacijomis besidomintys žmonės. Bet šalia visa to yra ir kasdienis šios, „Barclays“ įsteigtos, bendruomeninės erdvės gyvenimas – čia dirbti renkasi dešimtys jaunų žmonių, kuriančių startuolius finansinių paslaugų technologijų srityje. Darbas po „Rise Vilnius“ stogu jiems suteikia galimybę būti pasaulinės bendruomenės dalimi, naudotis globaliu mentorių tinklu ir dalyvauti įvairiose renginių programose.

Kūrė nestandartinį interjerą

„Rise Vilnius“ interjerą sukūrusią architektę Ievą Folk visada domino darbo erdvės modelio variacijos. Įvertinusi, kad šiuolaikiniai biurai, nors ir įkurdinami naujuose, prabangiuose pastatuose, dažniausiai atrodo vienodai – tie patys stalai, atvira erdvė, statiškas planavimas, monotoniškos spalvos bei medžiagos, – ji turėjo stiprią motyvaciją sukurti įdomų, originalų interjerą.

ieva_folk

Ieva Folk.
Tado Kazakevičiaus nuotr.

„Nuomotojas leido patalpas įsirengti savitu stiliumi, nebuvo nustatytų gairių ar jau įrengtų biuro patalpų. Visiškai baltas popieriaus lapas, – kalbėjo architektė. – Svarbiausia mano užduotis buvo sukurti erdvę, kurioje bendruomenės nariai jaustųsi gerai. Biuras turi būti kūrybą, darbą stimuliuojanti erdvė. Norėjau, kad šios erdvės naudotojai, kurių daugelis prie darbo stalo kasdien praleidžia bent 8 valandas, čia jaustųsi gerai emociškai.“

Septyni bendros vizijos vienijami biurai

Vilniaus „Rise“ yra naujausia ir viena iš septynių per vienerius metus visame pasaulyje įkurtų bendradarbystės erdvių. Tel Avivas, Niujorkas, Keiptaunas, Mumbajus, Londonas ir Mančesteris – tai miestai, kuriuose irgi atsirado „Rise“ bendradarbystės erdvės.

Visus šiuos objektus jungia bendra vizija, bendradarbystės strategija, taip pat ir interjero detalės. Projektams gaires nustatė britų architektai – tai ir jų indėlis, kad interjeruose naudojama daug natūralių medžiagų: ąžuolo mediena, stiklas, metalas, akmens masės plytelės.

Biuras turi būti kūrybą, darbą stimuliuojanti erdvė. Norėjau, kad šios erdvės naudotojai, kurių daugelis prie darbo stalo kasdien praleidžia bent 8 valandas, čia jaustųsi gerai emociškai.Ieva FOLK

„Rise Vilnius“ rezultatą įvertino ir kitų biurų atstovai, stebėjęsi, kaip lietuviai sugebėjo sukurti tokią kokybišką – tiek idėjos, tiek medžiagine prasme – erdvę su kur kas mažesniu biudžetu nei, tarkim, kiek anksčiau atidarytas „Rise New York“.

Visuose biuruose pasikartoja plytelių ornamentika, knygų lentynos bei renginių erdvės ekrano apipavidalinimas. „Rise Vilnius“ biurui viskas buvo pagaminta Lietuvoje.

Bendradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ archyvo nuotr.

Išsaugojo tinkamas detales

Iš dviejų komercinių plotų „Vilniaus vartų“ komplekse sujungtas patalpas I. Folk įrengė nesistengdama negrįžtamai išnaikinti ankstesnės čia vykdytos veiklos pėdsakų. Priešingai – stengėsi pritaikyti sėkmingus patalpų istorijos elementus. Taip čia liko rankinių parduotuvėje buvusios ąžuolo lentų grindys, taip pat ir keli veidrodžiai. Vienas, atspindėdamas Gynėjų gatvės medžius, atrodo kaip langas ir taip sukuria kiaurai permatomų patalpų iliuziją, be to, jas ir pašviesina.

Keli mažesni veidrodžiai palikti telefoninių ar tiesiog konfidencialių pokalbių patalpomis virtusiose persirengimo kabinose. Pasirūpinta maksimalia šių patalpų garso izoliacija.

Architektė dalyvavo ir kuriant kavinės viziją, į kurią patenkama vos įėjus pro pagrindines „Rise Vilnius“ duris. Įrengta „Taste Map“ kavinė, tiekianti kavą ir užkandžius tiek darbuotojams, tiek kavinės svečiams.

Bendradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ archyvo nuotr.

Nauja erdvė – per visą pastato plotį

Kitoje biuro pusėje, kur fasadiniai langai čia dirbantiesiems atveria Geležinio Vilko gatvės panoramą, anksčiau buvo eksponuojami Stasio Brundzos kolekciniai automobiliai. Išgriovus sieną ir sujungus buvusią rankinių parduotuvę ir buvusį sandėlį, susidarė netaisyklingos formos, maždaug 550 kv. m ploto patalpos, kuriose įrengta apie 60 darbo vietų ir daug skirtingų, biurui pritaikytų patalpų: 4 susitikimo kambariai, 2 telefoninių pokalbių mini zonos, renginių auditorija, garso įrašų studija.

Renginių salė, kuri talpina 60 žmonių, yra lengvai transformuojama – prireikus didesnės erdvės, atitraukta akustinė užuolaida leidžia „įleisti“ į renginį dar apie 60 žmonių.

Bendradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ archyvo nuotr.

Erdvę branginantys sprendimai

Architektė liko labai patenkinta baldininkų darbu. Vienas specialiai „Rise Vilnius“ įgyvendintų projektų – laiptų/pakopų baldas – ąžuolo plokščių, lentų ir metalinio karkaso konstrukcija, stovinti šalia renginių erdvės. Tai papildomos vietos susėsti didesnių renginių dalyviams, o erdvė po šia konstrukcija panaudota įrengti susitikimo kambariams.

Daug galvojome su baldininku Olegu Kosteckiu, kaip ir užtikrinti tinkamą akustiką susitikimų kambariuose, ir įrengti tvirtus laiptus, kuriais lipti ir sėdėti galėtų bent 60 žmonių. Didelis išbandymas konstrukcijai buvo „Rise Vilnius“ atidarymas – ji atlaikė apie 100 žmonių“, – pasakojo I. Folk.

vap_glass_logo

www.vapglass.lt
UAB „VAP Glass“ stiklo konstrukcijos: sprendimas, garantuojantis pokalbių konfidencialumą ir erdvės vientisumą.

„Rise Vilnius“ kūrėjai pabrėžia – jie neturi tikslo žūtbūt išnuomoti visas vietas ir patalpas, kur kas svarbiau – suburti bendruomenę. Rūpinamasi, kad čia susirinktų tokia kompanija, kurioje gimtų ne priešprieša ar konkurencija, o bendradarbystė. Tokia koncepcija lėmė ir tam tikrus interjero sprendimus.

Darbo vietos planuotos skirtingo tipo staluose. Vienoje zonoje vyrauja šešiaviečiai stalai, atskirti stiklinėmis sienomis; kitoje zonoje stovi didelis 14 vietų stalas, dar kitoje – trikampis. Šalia konferencijų/renginių salės įrengti vadinamieji „namukai“, kuriuose galima dirbti keturiese. Prie šešiaviečio stalo gali sėdėti ir 6 vienos kompanijos nariai arba 6 atskiri „huberiai“.

Bendradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ archyvo nuotr.

„Rise Vilnius“ koncepcija skatina tarpusavio bendradarbiavimą. Namukai man patiko kaip bendradarbiavimo ir lietuviškumo idėja. Sėdėti keturiese po šlaitiniu stogu ir kurti kartu – puiki praktika“, – komentavo I. Folk.

Išmanus patalpų apšvietimas, kurį naudotojai gali reguliuoti pagal savo poreikius, įrengtas irgi galvojant apie pakisti galintį poreikį – lempos įtaisytos ant bėgelių. Jei pasirodytų, kad šviesos trūksta, čia būtų paprasta pritaisyti daugiau lempų.

Apšvietimo sistema reaguoja į judesį, tad atėjusieji padirbėti į biurą nakčia irgi neturės ieškoti jungiklių – iki darbo vietos juos palydės įsijungiantis šviesos srautas.

Projektams gaires nustatė britų architektai – tai ir jų indėlis, kad interjeruose naudojama daug natūralių medžiagų: ąžuolo mediena, stiklas, metalas, akmens masės plytelės.

Erdvių puošybai – meno kūriniai

Svarbia „Rise Vilnius“ interjero dalimi tapo meno kūriniai, kurių, neabejoja I. Folk, turi netrūkti ne tik namuose, bet ir darbo vietoje. Todėl vietos kelių Lietuvoje kuriančių menininkų sienų piešiniams buvo rasta įvairiose zonose.

„Rise Vilnius“ prigijo ne vienas spalvingas meninis akcentas: renginių salę ir dideles lentas (angl. boards) sukūrė Karina Sinkevičiūtė iš „Smartup Visuals“. Konferencijų kambario sieną bei mini kambariukus išpiešė iliustratorius Artur Shirin. Taip pat pakabinta keletas Karolio Strautnieko iliustracijų. Siena šalia įrašų studijos papuošta 30 tūkst. miniatūrinių pagaliukų dėlione baltiškais motyvais.

Bendradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ archyvo nuotr.

Kūrimo procesą įprasmina erdvės naudotojai

„Biuras yra kintanti erdvė. Vieną planą numatai pradžioje, o realybėje jis kaip organinis kūnas – vis kinta. Svarbi mano darbo detalė – vis sugrįžti į objektą po užbaigimo, pamatyti, ko trūksta, kurios zonos nepasiteisino, kurioms kaip tik reikia dar daugiau vietos, ir tt.

Taip, jau po atidarymo vis ateidama į „Rise Vilnius“, mačiau bendruomenės narių emocijas, ir man didelis įvertinimas matyti, kaip jie kolegoms ar klientams su pasididžiavimu rodo erdvę, pasakoja apie kiekvieną zoną. Stebint jų darbo dieną akivaizdu, kad jie mėgaujasi aplinka, nesijaučia įspausti į pilką dėžę, gali laisvai judėti, bendrauti. Jei tos 8 darbo valandos neprailgsta, tai aš įvykdžiau savo erdvės kūrėjos misiją. Ir tai padariau drauge su visa projekto komanda – tai buvo tikrai sėkmingas bendradarbiavimas“, – sakė I. Folk.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.