Blog

Renovacija ir neįgaliųjų poreikiai: daug neatsakytų klausimų

pandusų įrengimas
Renovuojant senos statybos daugiabučius reikalaujama atsižvelgti ir į neįgaliųjų poreikius, tačiau įgyvendinti sprendimus ne visuomet yra galimybių. SA archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje padaryta nemenka pažanga stengiantis pagerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę: padaugėjo įstaigų, kuriose įrengti liftai, specialūs privažiavimai ir keltuvai neįgaliesiems su vežimėliais. Daugumai neįgaliųjų dabar ir iš savo buto lengviau išeiti į kiemą, nuvykti į norimus renginius, tačiau esama ir neišspręstų klausimų. Vienas jų – pandusų įrengimas renovuojamuose senos statybos daugiabučiuose.

Vykdyti reikalavimus būna keblu

Nuo šių metų įsigaliojus naujos redakcijos Statybos įstatymo nuostatams atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius gyvenamuosius namus būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Tačiau iš pirmo žvilgsnio gana paprastoje situacijoje nežinomųjų daugiau, negu galima numanyti. Nepatenkinti renovuojamo būsto savininkai, neįgalieji, aklavietėje atsidūrę statytojai. Tad kur problema?

Renovuojantieji namus tikina, kad dažnu atveju neįmanoma įvykdyti naujųjų sąlygų, t. y. įrengti pandusus pagal visus reikalavimus, nes neužtenka namo sklypo ribų. Išėjus už jų tenka aiškintis su Nacionaline žemės tarnyba. Namų viduje irgi problemos: laiptinės siauros, sudėtinga sumontuoti papildomus įrenginius, kyla vis daugiau klausimų, kaip priduoti renovuotą statinį.

Nieko stebėtina, kodėl renovuojamų namų gyventojai piktinasi pandusų įrengimu: mokesčių našta užgula jų pečius.Algis Giba
Algis Giba

Algis Giba.

Įsigaliojus naujos redakcijos Statybos įstatymo nuostatams daugelis renovuojamų namų gyventojų piktinasi dar vienu valdžios būdu pasipinigauti, nes už pandusų (nuvažiavimo nuolydžių prie namų) įrengimą priversti mokėti daugiabučių gyventojai. Neįgaliųjų aplinkos asociacijos pirmininkas Algis Giba sutinka, kad daugiabučių senbuviams tai išties skaudi tema, nes vykstant butų renovacijai šiems tenka pakloti didesnę pinigų dalį, negu dengia valstybė.

Parama mažėja, išlaidos didėja

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistė Virginija Pilipienė aiškina, kad daugiabučių įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (panduso įrengimas), liftų atnaujinimas juos keičiant techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais, įskaitant lifto ir priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, priskiriamas prie energinį efektyvumą didinančių priemonių, kurioms pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą teikiama valstybės parama.

Valstybės kompensuojama renovacijos darbų dalis kasmet keičiasi gyventojų nenaudai. Anksčiau teikiama valstybės parama siekė 40 proc. renovacijos darbų, dabar – 30 proc. Gyventojams tenka susimokėti kur kas didesnę dalį, negu finansuoja valstybė. Išimtys taikomos tik tuo atveju, jei daugiabučio gyventojo pajamos ar pensija nesiekia 440 eurų, tuomet valstybė tokiems asmenims dengia 100 proc. visų išlaidų namui atnaujinti. Tad šiuo atveju pandusų įrengimu pensininkai suinteresuoti labiau nei dirbantieji.

V. Pilipienės teigimu, dalis gyventojų iki šiol nesupranta, kodėl jie turėtų mokėti už pandusų įrengimą ir jų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, jei nė vienoje laiptinėje neįgaliųjų nėra. Atsakymas daugiau nei paprastas – jeigu priduodant naudojimui pastatą aktuose nebus neįgaliųjų atstovo parašo, nebus patvirtinta, kad namą galima eksploatuoti. Būtent dėl šios priežasties šiandien kyla daugybė probleminių situacijų ir priekaištų iš statytojų bei neįgaliųjų vieni kitų adresu.

Nors šiandien neįgaliųjų jūsų name nėra, rytoj gali būti, todėl apsidrausti ir įsirengti renovuojamame name tai, kas praverstų ligos ar senatvės atveju, būtų pravartu.Edvardas Petrauskas
Edvardas Petrauskas

Edvardas Petrauskas.

„Nors šiandien neįgaliųjų jūsų name nėra, rytoj jau gali būti. Todėl apsidrausti ir įsirengti renovuojamame name tai, kas praverstų ligos ar senatvės atveju, pravartu“, – mano Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.

Sprendimui tinkamai nepasiruošta

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovas Vilmantas Jankūnas sako, kad šiam spendimui tinkamai nepasiruošta, neišdiskutuota. Nors išeičių ne viena, bemaž visi sprendimai atsiremia į pinigus. Bet kas gi norės mokėti daugiau?

Anksčiau pandusams įrengti resursų nepritrūkdavo, tačiau įsigalėjus Statybų įstatymo pokyčiams ši našta nugulė ant gyventojų pečių.

„Ši priemonė gera, tačiau bėda ta, kad senų daugiabučių laiptinėms sunkiai pritaikoma. Pandusai nekainuoja kažin kiek, jie gali būti įrengiami remontuojant visą įėjimą, taigi sąnaudos smarkiai neišauga. Įrengti pandusą – pigiau nei laiptelius. Viena problema ta, kad techniškai kartais sudėtinga spręsti panduso įrengimo klausimą, be to, tarp modernizavimo programose nurodytų priemonių neįgaliesiems skirtoms priemonėms įrengti lėšų nėra numatyta. Taigi padėti nelabai kuo galime. Šiuo atveju reikėtų ieškoti resursų iš šalies“, – teigė BETA atstovas E. Petrauskas.

Neįgaliųjų aplinkos asociacijos pirmininkas A. Giba supranta, kad statytojai naujajai tvarkai neprieštarauja, bet senos statybos daugiabučiuose, kurių amžius siekia 30–50 metų, tai tiesiog neįgyvendinama fiziškai dėl siaurų laiptinių ar iš anksto nesuprojektuotos vietos neįgaliųjų keltuvams.

„Ir patys esame kiek sutrikę, tačiau esame priversti reikalauti ir reikalaujame iš renovaciją atliekančių įmonių bei gyventojų paklusti naujajai tvarkai. Situacija iš tiesų labai dviprasmiška“, – sutinka A. Giba. Išimčių galima surasti „Jei gyventojai pritarė daugiabučio atnaujinimo projektui, kuriame numatyta keisti liftą, tvarkyti laiptinę ar pan., šios pastato dalys turi būti pritaikomos specialiesiems neįgaliųjų poreikiams ir turi būti įgyvendinamos nepriklausomai nuo to, ar numatomame modernizuoti daugiabučiame name gyvena žmonės su negalia, ar ne“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistė V. Pilipienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nurodoma, jog parengtuose daugiabučių renovacijos projektuose turi būti numatyta įrengti pandusą, kuriuo neįgalieji galėtų patekti į pastatą. Reikalavimas negalioja tik tuomet, jeigu patvirtinama, kad pandusui įrengti nėra techninių galimybių.

Ne tik visuomeniniuose, bet ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose aplinkos pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reglamentuoja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Lygių galimybių ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai bei aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas. Tačiau, kaip patikslino Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistė V. Pilipienė, Statybos techninio reglamento (str. 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“) nuostatai rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu taikomi tik pertvarkomoms statinio dalims. Taigi jei atnaujinimo projekte nenumatoma keisti lifto ar tvarkyti laiptinių, juos pritaikyti neįgaliųjų poreikiams neprivaloma.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.