Blog

Rekuperacinė vėdinimo sistema – namams miške, tyrame ore? Taip!

admsystems.co.uk nuotr.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos užtikrinamas kokybiškas patalpų mikroklimatas daugeliui Lietuvoje – tik teoriškai žinomas reiškinys ar tiesiog apibrėžimas. Tačiau specialistai neabejoja, kad ši technologija nepamainoma tampa vos pirmą kartą išbandyta, ir lygina jos įsigalėjimo mūsų šalyje perspektyvas su automobilių evoliucija – kas šiandien norėtų atsisakyti vairo stiprintuvo ar kondicionieriaus?

Pakeisti požiūrį reikia laiko

Seminaruose, kuriuose aptariami energiškai efektyvių, tai yra ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės, pastatų projektavimo ypatumai, net ir profesionalai pranešėjus kartais nokautuoja panašiais klausimais: „Turint rekuperacinę sistemą turbūt net gyvenant miške ir vasarą po lietaus teks dusti neatsidarant langų, negalint įkvėpti tyro oro?“ Arba po kelių valandų aiškinimo apie rekuperatorių privalumus paprašo grįžti prie ištakų: „Kokie sprendiniai vis dėlto leistų apsieiti be rekuperatoriaus?“

Architektas Rytis Kaminskas neslepia, kad tokios replikos jį stebina, vis dėlto jau daug metų kantriai užsiima šviečiamąja veikla, ir kolegas, ir potencialius jų užsakovus konsultuodamas energiškai naudingų namų projektavimo klausimais, įrodinėdamas, kad tokiame būste visko reikia mažiau: mažiau šilumos, mažesnių katilinių, nebereikia ortakių židiniams ir pan. Ir, be kita ko, nuramindamas: jei už lango vasara ir norisi pajusti miško aromatą, atplėšk langus ir kvėpuok. Ir sprendinių, leidžiančių kompensuoti rekuperatoriaus nebuvimą, kai kuriais atvejais rasti įmanoma. Tačiau ar tikrai norisi vėl turėti automobilį be stabdžių antiblokavimo sistemos ar be automatinio užrakto?

Priimant sprendimus dėl būsto verta pagalvoti, kokią įtaką savijautai turės, tarkime, 10 metų gyvenimo tam tikroje aplinkoje.

Gal žmonėms būtų buvę patraukliau, svarsto architektas, jei perėjimas prie energiškai efektyvios statybos būtų palydėtas ne raginimais pildyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl energijos vartojimo ir CO2 emisijos mažinimo, o tiesiog primenant – tai viena technologijų, kuriančių didesnį gyvenimo komfortą. Kaip tik per šią prizmę akcentai sudėlioti pasyviųjų namų filosofijoje: norima padaryti taip, kad žmogus gyventų maksimaliai patogiai, kad tai padėtų jam rūpintis šeimos sveikata, kad jis žinotų, jog vaikai gerai išsimiegos, nesirgs – visa tai neįkainojama, bet skaičiuotina. Priimant sprendimus dėl būsto verta pagalvoti, kokią įtaką savijautai turės, tarkime, 10 metų gyvenimo tam tikroje aplinkoje.

Sistema tiksli it laikrodis

Mitų, susijusių su energiškai efektyvių namų projektavimo galimybėmis, yra daug ir nepatrauklių, pripažino R. Kaminskas: „Problema – prasta komunikacija. Dar prieš įsigalint reikalavimui statyti A klasės namus prasidėjo kalbos: sandariuose namuose nebus galima įsirengti židinio, nebus galima atidarinėti langų, bus privalu turėti brangų rekuperatorių, nebebus galima projektuoti natūralių vėdinimo kanalų, turėti namuose gartraukio. Taip kalant draudimus ir reikalavimus, tas standartas pradeda gąsdinti. Sukuriamas siaubas, bet neaiškinama, kokią naudą tas rekuperatorius duoda ir kurie tų mitų – tiesa.“

R. Kaminskas ir pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad net ir vasarą rekuperacija gali būti naudinga: įrenginys gali tiesiog suktis – keisti patalpų orą, apsaugoti pastatą nuo perkaitimo.

„Jeigu teigsime, kad verčiau šviežiu miško oru kvėpuosime ir žiemą, tai save apgaudinėsime. Juk vėdinant įleidus šalto oro į namą, patalpas reikės daugiau šildyti, tad naudos nebus, – atkreipė dėmesį M. Ramonas. – Taigi didelė sandarumo ir efektyvios rekuperacijos nauda yra tai, kad gyventojai nuolat kvėpuoja sveiku oru, kuris atšviežinamas tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia – sistema veikia tiksliai kaip laikrodis. Vėdinant būstą pro langus mikroklimatas reguliuojamas chaotiškai. Rekuperacija užtikrina, kad pastatas minimaliai reaguoja į temperatūros svyravimus: neperkaista, neatvėsta, nekyla streso ir jam, ir gyventojams.“

Jeigu namas – mieste, judrioje vietoje, rekuperacinė sistema leidžia užtikrinti ne tik švarų orą, bet ir geresnę garso izoliaciją – juk langų tokiu būdu vėdinamuose namuose nereikia atidarinėti, jie sandarūs. Kokybišką vėdinimo sistemą turinčiuose namuose nebus blogo kvapo, pelėsio, rasojimo, nereikės jaudintis ir dėl konstrukcinių pažeidimų grėsmės.

„Toks pastatas tikrai tarnaus ilgiau, bus patvaresnis, vertingesnis ir investuotus pinigus atidirbs geriau“, – reziumavo M. Ramonas.

Didelė sandarumo ir efektyvios rekuperacijos nauda yra tai, kad gyventojai nuolat kvėpuoja sveiku oru, kuris atšviežinamas tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia.

Problema – projektavimo klaidos

Gyvenimo kokybę kartu su sveikata gerina ir dar viena rekuperacinės sistemos funkcija – santykinės oro drėgmės reguliavimas. Tik vienas „jeigu“ – jei sistema suprojektuota teisingai, neužmetant galios atsargai, tai yra jeigu tiekiamas reikiamas oro kiekis.

„Pagrindinė klaida – kai žiemą, lauke esant neigiamai temperatūrai, išsausėjus orui, jo paduodama į patalpas daugiau, negu reikia, ir jis labai išsausėja. Tačiau jei suprojektuota be klaidų, santykinė oro drėgmė susireguliuoja automatiškai iki komfortiškų apie 50 proc.“, – aiškino architektas R. Kaminskas.

Pasak jo, tyrimai, analizuojantys oro kokybę būstuose, vėdinamuose pro langus, rodo, kad išvėdinus 12–15 kv. metrų ploto miegamąjį prieš miegą, šviežią orą du žmonės iškvėpuoja per 2–3 valandas ir likusį nakties laiką kvėpuoja prastos kokybės oru.

Rekuperacinėse sistemose gali būti įmontuojami filtrai, kurie apsaugos jautrius žmones nuo žiedadulkių ar kitų jiems gyvenimą gadinančių alergenų.

R. Kaminskas džiaugiasi – pats tokių užsakovų, kurie norėtų būsto be rekuperatoriaus, žemesnės nei A klasės, neturėjo jau bent penkerius metus.

„Nors daugeliui rekuperatorius šiandien – dar kaip trečias brolis, tai greitai keisis, – neabejoja architektas. – Pažiūrėkime į bet kurią sritį – kad ir mitybą ar sveiką gyvenseną: Lietuvoje jau irgi pasveriama, ar valgyti traškučius, ar salotas, ar sekmadieniais iki pietų žiūrėti televizorių, ar eiti į parką pasivaikščioti. Ateina tai, kas išsivysčiusiose šalyse įsitvirtino kur kas seniau. Rekuperatorius yra vienas tokių dalykų. Tikiu, kad ir architektai reikalavimą projektuoti energiškai efektyvius namus suvoks kaip galimybę ieškoti naujų kelių. Ir užsakovams sakys: gyvensite kur kas patogiau nei iki šiol, o papildomai dar gausite mažesnes sąskaitas už šildymą.“

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.