Blog

Pritzkerio laurai – už jautrią ir prasmingą architektūrą

Balkrishna Doshi.

Šių metų architektūros Nobelio – Pritzkerio architektūros premijos – laureatu tapo profesorius Balkrishna Doshi iš Indijos. Pastaruosius 70 metų žinomas kaip architektas, miestų projektuotojas ir pedagogas, B. Doshi padėjo formuoti architektūrą ne tik Indijoje, bet ir pasaulyje. Įkvėptas XX a. architektūros meistrų Charleso-Édouardo Jeannereto, dar žinomo kaip Le Corbusier, ir Louiso Kahno, B. Doshi sugebėjo interpretuoti architektūrą ir paversti ją pastatais, gerbiančiais Rytų kultūrą, sykiu gerinančiais gyvenimo kokybę Indijoje. Jo etinis ir asmeninis požiūris į architektūrą įvairiapusiškai palietė kiekvienos socialinės ir ekonominės klasės atstovų gyvenimus nuo 1950-ųjų.

„Mano darbai yra mano gyvenimo, filosofijos ir svajonių tąsa, siekianti sukurti architektūros dvasios lobyną. Esu skolingas savo guru – Le Corbusier. Jo mokymai paskatino mane abejoti tapatybe ir įkvėpė atrasti naują, prie vietovės pritaikomą, šiuolaikinę holistinės, tvarios gyvenvietės išraišką, – kalbėjo B. Doshi. – Su visu nuolankumu ir dėkingumu noriu padėkoti Pritzkerio premijos komisijai už šį giliai paliečiantį ir garbingą mano darbo pripažinimą. Tai dar kartą patvirtina mano įsitikinimą, kad gyvenimas švenčia, kai gyvenimo būdas ir architektūra susilieja.“

B. Doshi architektūroje nagrinėja santykius tarp pagrindinių žmogaus gyvenimo poreikių, ryšį su savimi ir kultūra, socialinių tradicijų supratimą vietos ir aplinkos kontekste per atsaką į modernizmą.

Vaikų prisiminimai, nuo orų ritmų iki šventyklų varpų skambėjimo, formuoja jo kuriamą dizainą. Pritzkerio premijos laureatas apibūdina architektūrą kaip kūno pratęsimą, o jo gebėjimas atidžiai spręsti uždavinius, atkreipiant dėmesį į klimatą, kraštovaizdį ir urbanizaciją, atsis pindi persidengiančiose erdvėse, pasirenkant medžiagas, naudojant natūralius ir suderintus elementus.

Architektas, pasitelkęs namų, kiemų ir vidinių kelių labirinto sistemą, suprojektavo „Aranya Low Cost Housing“ kvartalą (Induras, 1989 m.), kuriame šiuo metu gyvena per 80 000 žmonių.

Daugiau nei 6500 būstų varijuoja nuo nedidelių vieno kambario butų iki erdvių namų, kuriuose gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Persidengiantys sluoksniai ir pereinamosios zonos lemia lanksčias ir pritaikomas gyvenimo sąlygas, įprastas Indijos visuomenėje.

B. Doshi architektūra yra poetiška ir funkcionali. Indijos vadybos institutas (angl. Indian Institute of Management) (Bangaloras, 1977– 1992), įkvėptas tradicinių Indijos miestų labirintų ir šventyklų, yra sudarytas iš susijungiančių pastatų, aikštelių ir balkonų (galerijų). Jame taip pat yra daug patalpų, apsaugotų nuo karšto klimato. Platūs apželdinti koridoriai ir grindiniai leidžia lankytojams būti kartu ir viduje, ir lauke. Pastatus ir erdves praeinančius žmones B. Doshi kviečia pajusti aplinką ir siūlo transformacijos galimybę.

2018 m. komisijos pareiškime rašoma, kad per visus savo praktikos metus B. Doshi visuomet kūrė rimtą architektūrą, kuri niekada nebuvo rėžianti akį ar sekanti madas. Su dideliu atsakomybės jausmu ir noru prisidėti prie savo šalies ir jos žmonių gerovės per aukštos kokybės, autentišką architektūrą, jis projektavo viešojo administravimo ir komunalinių paslaugų, švietimo ir kultūros įstaigas ir privačių klientų būstus. Pritzkerio premijos komisijos narių teigimu, B. Doshi aiškiai žino, kokiame kontekste yra jo pastatai. Jo sprendimai atsižvelgia į socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius aspektus, todėl jo architektūra labai susijusi su tvarumu.

B. Doshi parengta studija „Sangath“ (Ahmadabadas, 1980) gali būti verčiama kaip „judėti kartu“. Bendruomenių erdvių, tarp jų sodo ir lauko amfiteatro, išdėstymas pabrėžia B. Doshi skiriamą dėmesį bendradarbiavimui ir socialinei atsakomybei. Skliautiniai stogai, porceliano mozaikų plytelių dangos, apželdinti plotai ir žemo lygio erdvės sušvelnina itin didelį karštį. Mozaikų plytelių detalės atsispindi ant vėžlio kiauto formos įkvėpto Amdavad Ni Gufa (Ahmadabadas, 1994) stogo – banguotos, panašios į urvą, geležies cemento požeminės meno galerijos, eksponuojančios Maqboolo Fidos Husaino darbus.

Tarp įsimintinų architekto projektų – akademinė įstaiga Aplinkos planavimo ir technologijų centras (Ahmadabadas, 1966–2012), kultūrinės erdvės, tokios kaip Tagore Memorial Hall (Tagorės memorialinė halė) (Ahmadabadas, 1967), Indologijos institutas (Ahmadabadas, 1962), Premabhai halė (Ahmadabadas, 1976), gyvenamųjų namų kompleksai Vidhyadhar Nagar Masterplan ir Urban Design (Džaipuras, 1984), Gyvybės draudimo korporacijos namai, arba Bima Nagar (Ahmadabadas, 1973), privati rezidencija Kamala House (Ahmadabadas, 1963) ir daugelis kitų.

B. Doshi yra 45-asis Pritzkerio premijos laureatas ir pirmasis iš Indijos. Pritzkerio architektūros premija 40-ąjį kartą bus įteikta gegužę Agos Khano muziejuje Toronte, Kanadoje.

Pagal www.pritzkerprize.com inf. parengė Lilija Buidovaitė

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.