Top Baneris

Po milijoninių baudų statybų įmonės laukia paaiškinimų

2018 kovo 27 d.
kritimai iš aukštai
SA archyvo nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Milijonais eurų skaičiuojamos baudos ir veikiausiai ilgai truksiantis teismų maratonas – taip pakrypo įvykiai po pernai Konkurencijos tarybos atlikto dviejų statybos įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose tyrimo.

Siūlo įsivertinti patiems

Atlikusi minėtą tyrimą Konkurencijos taryba nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“ ir akcinė bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST) teikė bendrus pasiūlymus 24-iuose įmonės „Vilniaus vystymo kompanijos“ skelbtuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose, nors turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai. Būtent taip, Konkurencijos tarybos teigimu, buvo sumažintas pasiūlymus pateikusių dalyvių skaičius.

Įvertinusi konkurenciją ribojančio susitarimo mastą, trukmę ir pavojingumą, abiem įmonėms Konkurencijos taryba skyrė solidžias baudas: „Irdaivai“ skirta 3,69 mln., o PST – 8,51 mln. eurų bauda. Pasirodžius informacijai apie skirtą baudą PST akcijos pigo 13 procentų.

Šis precedentas sukėlė didelį nerimą statybininkų bendruomenėje. Anot jų, nėra aišku, kaip reikėtų vertinti šią situaciją ir galbūt visos įmonės, dirbančios pagal jungtinės veiklos sutartis, netrukus bus paskelbtos pažeidėjomis? Konkurencijos taryba priminė, kad kiekvienas ūkio subjektas, prieš sudarydamas susitarimus su kitais ūkio subjektais, pats turi įsivertinti, ar jų veiksmais nėra ribojama konkurencija.

PST sprendimą apskundė

PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius žurnalui „Statyba ir architektūra“ teigė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas skirti baudą yra apskųstas: „Konkurencijos taryba dirba savo darbą ir priėmė sprendimą, bet mes nesutinkame su tokiu situacijos vertinimu ir šį sprendimą skundėme.“

Bendrovės vadovas pažymėjo, kad ne įmonės turimi pajėgumai, o nuolat stringantys viešųjų pirkimų konkursai paskatino PST sudaryti jungtinės veiklos sutartį su partneriais. „Mes negalvojome, kad sudarydami jungtinės veiklos sutartį kaip nors pažeisime įstatymus. Konkurencijos taryba savo sprendime nurodo, kad statybos darbus galėjome atlikti vieni, bet mūsų įmonė Lietuvoje beveik viską gali pastatyti viena. Nėra tokio objekto Lietuvoje, kurio PST negalėtų pastatyti vienas, bet kyla laiko klausimas, per kiek laiko pavyks įgyvendinti projektą ir ar tuo metu, kai reikia atlikti statybos darbus pagal numatytą grafiką, mes turėsime pakankamai išteklių“, – aiškino PST generalinis direktorius.

Anot pašnekovo, viešųjų pirkimų konkursai paprastai vyksta labai ilgą laiką: „Sprendimai priimami mėnesių mėnesiais, atidėliojami, tad nesame nusiteikę prisiimti vėlavimo riziką ir mokėti baudas. Tam, kad galėtume suvaldyti rizikas, mes telkiamės. Šiuose konkursuose dalyvavo tik įmonių grupės, bendradarbiaujančios jungtinės veiklos sutartimis.“

Teigė dirbę skaidriai

D. Gesevičius tvirtino nemanantis, kad bendrovės veikloje būta pažeidimų, nes galiausiai konkursą laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė. „Mano nuomone, Lietuvos statybų sektoriuje yra kur kas problematiškesnių aspektų, bet Konkurencijos taryba pasirinko panagrinėti mus“, – sakė pašnekovas.

Panašių precedentų esama užsienio šalių praktikoje, kaip ir sprendimų, kad pažeidimų nenustatyta. „Jau pradedame kalbėti apie tokias abstrakcijas, kad negalime žinoti, kaip kas tai įvertins. Jei mes būtume ką nors slaptai susitarę, ką nors slaptai darę ir mus būtų už tai nubaudę, net nekeltume šio klausimo į viešumą. Viskas buvo padaryta skaidriai: sudarytos ir pateiktos jungtinės veiklos sutartys. Būtent su šiomis sutartimis ir dalyvavome konkurse. Dėl pažeidimų nebuvome pašalinti iš konkurso. Visus filtrus įveikėme sėkmingai ir netikėtai buvo užduoti tokie klausimai, į kuriuos niekas negali atsakyti“, – kalbėjo PST generalinis direktorius.

Pasigendama aiškių kriterijų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas Dalius Gedvilas teigė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas skirti baudas dviem statybų bendrovėms statybininkų bendruomenei buvo netikėta žinia. „Žinome, kad per pastaruosius penkerius metus buvo nemažai atvejų, kai įmonės sudarė jungtinės veiklos sutartis. Tuomet iš karto kyla klausimas: ar visos šios įmonės yra pažeidėjos? Kaip reikia vertinti šią situaciją? Apie tai statybininkų bendruomenė aktyviai diskutuoja, nes niekur nėra išdėstyti aiškūs kriterijai, kada galima sudaryti jungtinės veiklos sutartį, o kada jau ne“, – kalbėjo LSA prezidentas.

D. Gedvilo teigimu, šiuo metu nėra aiškiai apibrėžta, kada jungtinės veiklos sutartis traktuojama kaip veiklos pažeidimas. „Kai nėra apibrėžtumo, kyla daug klausimų ne tik dėl to, kaip gali būti traktuojamos vienos ar kitos praeities situacijos, bet ir ko galima tikėtis ateityje, kokius sprendimus priimti. Bandome situaciją aiškintis su Konkurencijos taryba ir su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).“

Pasak pašnekovo, jau konkurso sąlygose turėtų būti nurodomas papildomas kriterijus, kuris apibrėžtų jungtinių sutarčių pagrindu dirbančių įmonių galimybes dalyvauti minėtuose konkursuose. „Reikia aiškių kriterijų, kada darbas pagal jungtinės veiklos sutartį bus traktuojamas kaip konkurencijos pažeidimas, tuomet pačios įmonės įsivertintų tolesnes bendro darbo galimybes. Kol tokių kriterijų nėra, esama didelio neapibrėžtumo“, – akcentavo jis.

D. Gedvilas teigė, kad įmonės pasirašo jungtinės veiklos sutartis atsižvelgdamos į konkursų sąlygų reikalavimus: „Jei pagrindinis kriterijus skaičiuojant balus susiejamas su jungtine apyvarta ir matoma, kad šis kriterijus yra lemiamas, įmonės jungiasi. Tai, kad tokie atvejai būtų traktuojami kaip konkurencijos pažeidimas, – naujiena.“

Nustebino baudos dydis

Kalbėdamas apie PST ir „Irdaivos“ atvejį, D. Gedvilas priminė, kad įmonėms skirtos baudos adekvatumas taip pat kelia klausimų. „Ar baudas skiriančių institucijų vadovai tikrai teisingai įvertino šios nuobaudos dydį? Įmonei daug mažesnė suma jau būtų rimta nuobauda, o ką jau kalbėti apie šiuo atveju skirtos baudos dydį. Po tokios nuobaudos daug kam kyla veiklos tęstinumo klausimų, – svarstė D. Gedvilas. – Tai pirmas atvejis nuo nepriklausomybės paskelbimo, kada tokiu aspektu buvo vertinama įmonių veikla.“

Paprastai, konsoliduojant kapitalą, jungiantis įmonėms, verslininkai žino, kad reikia praeiti Konkurencijos tarybos patikrą. „Esama kriterijų, numatančių, kad kapitalo koncentracija nepažeistų kitų ūkio subjektų teisių ar nesidarytų prielaidų susijungusiems objektams dominuoti rinkoje. Kaip minėjau, toks atvejis pirmas ir esame nustebę, atidžiai sekame situaciją ir tikimės sulaukti jos išaiškinimo“, – sakė LSA vadovas.

Konkurencijos taryba: „Tyrimas tęsiamas“

Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė, paklausta, ar „Irdaivos“ ir PST atvejis yra vienetinis, ar tokių tyrimų, kai įtarimų sukelia jungtinės veiklos sutartys, Konkurencijos taryba atlieka daugiau, sakė, kad Konkurencijos taryba tęsia tyrimą, kurio metu taip pat vertinama, ar tiriamųjų ūkio subjektų bendras dalyvavimas nagrinėjamuose viešuosiuose pirkimuose statybos darbams pirkti buvo objektyviai būtinas ir neribojo konkurencijos rinkoje. „Galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas dar nėra priimtas, todėl neturime galimybės pateikti papildomų aplinkybių. Kol kas Konkurencijos taryba yra priėmusi vieną nutarimą, kuriame pripažino, kad ūkio subjektų susitarimas pateikti bendrus komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ribojo konkurenciją ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“, – aiškino Konkurencijos tarybos narė.

Paprašyta išskirti dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, kuriuos padaro įmonės, dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose ir turėdamos su partneriais sudarytas jungtinės veiklos sutartis, pašnekovė sakė, kad paprastai jungtinė veikla viešuosiuose pirkimuose galima, kai prekių ar paslaugų tiekėjai nėra tiesioginiai konkurentai, kai tiekėjas objektyviai negali pateikti pasiūlymo vienas ar tiekėjai yra vienos įmonių grupės nariai. Tokiais atvejais gali būti padidinamas besivaržančių tiekėjų skaičius viešajame pirkime ir skatinama konkurencija. Vis dėlto, konkurencijos teisės požiūriu, jei jungtinė veikla nėra objektyviai reikalinga, t. y. bendrovės yra pajėgios varžytis viešajame pirkime savarankiškai, toks ūkio subjektų bendradarbiavimas gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

PST vadovas teigė, kad vykstant viešojo pirkimo konkursui jiems niekas priekaištų dėl to, kad sudarė jungtinės veiklos sutartį su „Irdaiva“, neturėjo ir visi konkurso etapai buvo įveikti sėkmingai. Kas šiuo atveju turėjo įspėti bendrovę, kad dalyvavimas konkurse pagal jungtinės veiklos sutartis galimai pažeis įstatymus?

Anot Konkurencijos tarybos narės, kiekvienas ūkio subjektas, prieš sudarydamas susitarimus su kitais ūkio subjektais, pats turi įsivertinti, ar jų veiksmais nėra ribojama konkurencija.

Konsultacijų siūlo kreiptis į teisininkus

Pašnekovės teigimu, bendrovės, prieš priimdamos sprendimą bendradarbiauti viešajame pirkime, turėtų įvertinti, ar toks bendradarbiavimas yra objektyviai būtinas ir ar jos negali dalyvauti atitinkamame pirkime atskirai nuo konkurento. Paklausta apie tai, kas tokiais atvejais galėtų suteikti konsultacijų, J. Ivanauskienė teigė, kad įsivertinti, ar įmonė gali dalyvauti viešajame pirkime savarankiškai, gali padėti įmonės konsultantai ar teisininkai.

„Konkurencijos tarybos specialistai gali pateikti bendro pobūdžio vertinimo kriterijus, tačiau kiekvieno atvejo vertinimas priklauso nuo individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, nagrinėtu „Irdaivos“ ir PST susitarimo atveju Konkurencijos taryba atsižvelgė į ilgametę bendrovių patirtį statybos srityje, įgyvendintų projektų apimtį, pobūdį, mastą, rinkos ypatumus ir padarė išvadą, kad 2013–2015 m. vykusiuose pirkimuose abi statybų įmonės realiai galėjo dalyvauti atskirai ir varžytis tarpusavyje. Taigi, šiuo atveju draudžiamas konkurencijos ribojimas buvo nustatytas, kai du stiprūs, patyrę rinkos žaidėjai, sėkmingai vykdantys didelius statybų projektus savarankiškai, nusprendė sujungti savo pajėgumus ir kartu dalyvauti nedideliuose pirkimuose, kuriuose pagal nustatytas aplinkybes jie būtų galėję dalyvauti ir atskirai“, – sakė J. Ivanauskienė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 2.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video