Praėjusių metų Aplinkos ministerijos kalėdinė „dovana“ – kone metams atidėtas reikalavimas statyti energinio efektyvumo A klasės pastatus, ypač pradžiugino Lietuvos statybų sektorių, mat dar visus metus buvo galima užbaigti pagal B energinio efektyvumo klasės reikalavimus pradėtus pastatus. Dar daugiau – buvo sumažintas pastatų sandarumo reikalavimas: jo rodiklis turės siekti ne 0,6, bet 1.
Metams praėjus, Aplinkos ministerija savo žodžio nebeatsiima – nuo lapkričio 1 dienos naujai statomiems pastatams bus taikomi A klasės energinio naudingumo reikalavimai. Šio reikalavimo privalu laikytis, jeigu prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui bus pateiktas po lapkričio 1 dienos. Tuo atveju, jei statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – reikalavimo bus būtina laikytis, jei statybos darai bus pradėti lapkritį. Svarbiausia – prašymo pateikimo, o ne leidimo išdavimo data.
Rekonstruojamų, atnaujinamų ar remontuojamų pastatų ar jų dalių energinio naudingumo reikalavimai nesikeis. Jeigu tokio pobūdžio darbų, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ar jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio jis stovi, energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip C.
Sertifikuoti pastatų energinį naudingumą privaloma ne tik prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą, bet ir juos ar jų dalis (butus, kitas patalpas) parduodant ar išnuomojant. Statytojas ar savininkas būsimam nuomininkui ar pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o po sandorio perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.
Didesnių kaip 250 kv. m naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatų savininkai turi gerai matomoje vietoje iškabinti ne senesnį kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.
VGTU Elektronikos fakulteto Stiprių magnetinių laukų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, bendrovės „Evolis“ direktorius prof. dr. Jurij Novickij neabejoja – A klasės reikalavimus atidėjus metams, buvo leista ilgiau rinkoje gyvuoti pasenusioms technologijoms, laimėjo statytojai, tačiau nukentėjo vartotojai. Užuot pradėjus statytis energiškai efektyvius butus, namus, biurus ir kitus statinius, toliau kyla ir dar 2–5 metus bus statomi energiškai neefektyvūs ir jau „energiškai pasenę“ nauji pastatai.
Kitose šalyse jau statomi A klasės pastatai, o Lietuvoje tik ruošiamasi juos projektuoti ir, įvertinus pakankamas B klasės projektų „atsargas“, galbūt statyti A klasės pastatus. Bet, visais atvejais, naujų B klasės pastatų išlaikymas kainuos mažiausiai dukart brangiau, nekalbant apie tvarumą, aplinkosaugą ir CO2 emisijas.
Analogiška situacija yra dėl sandarumo reikalavimų. Perpus sumažėjus sandarumo rodikliams, padidėjusius šilumos nuostolius dėl pastato nesandarumo teks kompensuoti didesniu energijos poreikiu šildymui žiemos ir vėsinimui vasaros metu, tad mokės vartotojai.
Abu sprendimai, J. Novickij teigimu, neturi nieko bendra su aplinkosauga ir vartotojų teisių gynimu. Aplinkos ministerija, reikalavimus A klasei atidėjusi kone metams, aiškino tokį sprendimą priėmusi gindama gyventojų interesus.
Daugiau apie A energinio efektyvumo klasės patirtį: A energinio efektyvumo klasė: rezultatai pranoko lūkesčiu
Pagal AM inf.
