Blog

Paveldo komisija: tarptautinių įsipareigojimų laikymasis padėtų išvengti paveldo apsaugos klaidų

Statybos darbai buvusioje Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios teritorijoje.
Gyčio Oržikausko nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK), išnagrinėjusi Europos architektūros paveldo apsaugos ir Europos kraštovaizdžio konvencijų nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje, nutarė, kad ne visi tarptautiniai įsipareigojimai yra įvykdyti. Didžiausią nerimą kelia užsitęsęs kultūros paveldo inventorizavimas.

Problemos egzistavimą patvirtina ir Valstybės kontrolė, 2017 metų Valstybinio audito ataskaitoje akcentuodama, jog 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis vertingosios savybės buvo nustatytos tik apie 30 proc. kultūros vertybių, dėl ko nėra įmanoma planuojant tvarkybos darbus tinkamai išsaugoti išlikusius, galimai vertingus fragmentus. Paveldo komisija pateikė siūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybinėms institucijoms dėl šių konvencijų nuoseklesnio įgyvendinimo priemonių.

Lietuva, 1999 metais ratifikavusi Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, įsipareigojo užkirsti kelią saugomų vertybių sunykimui, sugadinimui ar nugriovimui, taip pat aplinkos sužalojimui. Konvencijoje įtvirtinta prievolė atlikti saugotinų paminklų, pastatų grupių ir zonų inventorizaciją – vieną esminių architektūros paveldo išsaugojimo garantų. Paveldo komisija, atlikusi analizę, konstatavo, jog architektūros paveldo apsauga iki šiol reglamentuojama nenuosekliai bei pasiūlė Vyriausybei įpareigoti atsakingas institucijas kuo skubiau įgyvendinti Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas.

Pastaruoju metu didelio visuomenės dėmesio sulaukė planuojamos statybos buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijoje. Ši kultūros vertybė įvardinta Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nominacijos byloje kaip viena iš senamiesčio architektūrinių dominančių. Nepaisant to, specialiuoju planu vientisa vienuolyno statinių ansamblio teritorija buvo padalinta į dvi dalis, kurių viena neteko valstybės saugomai kultūros vertybei taikomų apribojimų, kas sudarė sąlygas planuoti naujas statybas.

Net ir atlikus inventorizaciją bei nustačius objekto ar vietovės vertingąsias savybes, kai kuriais atvejais jos nepagrįstai tikslinamos ar keičiamos. Vykdant statybos darbus buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios teritorijoje, nukasus Išganytojo kalvos dalį, buvo galimai pažeista vertingoji savybė – reljefas su Vilnios slėnio terasų šlaitais.

Lietuva, 2002 metais ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją, įsipareigojo siekti subalansuotos plėtros, grindžiamos socialinių reikmių, ekonominės veiklos ir aplinkos santykių pusiausvyra ir darna. Praktika rodo, kad kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo svarba dažnai pamirštama, prioritetą teikiant ekonominiais sumetimais grįstai plėtrai. Remiantis panašiais principais plėtra vykdoma ir kitose saugomose vietovėse.

Trakų autobusų stoties vizual.

Trakų autobusų stoties vizual.

Trakų senamiestis – vienas būdingiausių kultūrinio kraštovaizdžio – žmogaus ir gamtos sąveikos pavydžių Lietuvoje. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje vaizdingas Trakų ežerynas įvardijamas kaip unikalus gamtinio-kultūrinio kraštovaizdžio kompleksas, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektais. Pasaulio kultūros paveldo vietų ir vietovių priežiūros gairės nurodo, kad šiuolaikinė architektūra turi atsižvelgti į istorinio konteksto formą: turėti ritmą, masę ir siluetą, atitinkantį vietos charakterį. Šių kriterijų neatitinkančios planuojamos statybos galimai pakeistų ne tik urbanistinę, bet ir gamtinę senamiesčio aplinką.

Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms bei Pasaulio kultūros paveldo vietų ir vietovių priežiūros gairėms. Paveldo komisija siūlo Kultūros ministerijai nustatyti vertingiausius kultūrinio kraštovaizdžio arealus, kurie iki šiol nėra įvertinti, bei atlikti jų esamos būklės analizę.

Istorinės vietovės neturėtų būti užkonservuojamos atsisakant bet kokių naujų idėjų, tačiau turėtų būti akcentuojama tvarios raidos svarba, atsižvelgiant į kultūros paveldo, vertingo kraštovaidžio išsaugojimo, socialinius bei ekonominius kriterijus. Tarptautinių susitarimų nuostatų tinkamas taikymas ateityje padėtų išvengti tokių ginčų, kokie yra pastaruoju metu kilę Vilniaus istoriniame centre, Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje ir kitose saugomose teritorijose.

VKPK inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.