Blog

Paskutinė proga pažinti tarpukario žmonių gyvenamąją aplinką

„Kaunas. Art Deco. Nostalgija ir spindesys“
Narimanto Šerkšnio nuotr.

Šiandien paskutinė diena apsilankyti Kaune, renovuotame istoriniame pastate, vadinamajame Jono Lapėno name, vykstančioje tarpukario laikų materialaus paveldo parodoje „Kaunas. Art Deco. Nostalgija ir spindesys“ (kuratoriai – Laura Bohne, Dainius Lanauskas).

Keturiose 250 kv. m ploto pirmojo aukšto salėse galima susipažinti su originaliais Pirmosios Respublikos Kauno architektūros, baldų projektavimo ir gamybos, tekstilės, interjero, mados, parfumerijos ir kosmetikos, istorinių garso įrašų, grafinio dizaino pasiekimais.

Kuratorių ir visuomenininkų pastangų dėka, į parodą pavyko surinkti išskirtinę žinomų Kauno kolekcionierių, tarp jų ir Adomo Miliausko, pateiktų artefaktų ekspoziciją. Prie jos prisidėjo ir Kauno miesto muziejus, paskolinęs du ekspozicinius stendus, kurie buvo pripildyti Pirmosios Respublikos stiliaus ir mados eksponatų.

Paroda atlieka ir edukacinę funkciją – vienoje iš salių išsamią informaciją lietuvių ir anglų kalbomis, projektų išklotines ir fotografijas apie tarpukario Kauno modernizmo architektūros įvairovę parengė Kauno architektūros festivalio „KAFe 2016“ vadovas Gintaras Balčytis. Parodos rengimo metu viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ atstovai taip pat organizavo edukacines ekskursijas „Modernizmo architektūra ir art deco stilius Kaune“ po Kauno miesto istorinę dalį, vadinamąjį Naujamiestį.

„Kaunas pilnas kultūros“ nuotr.

Gretimoje salėje įrengti projektoriai demonstruojamose skaidrėse susieja Kauno ir Europos art deco laikų patirtis, pvz., šalia Jono Prapuolenio sukurtų autorinių baldų nuotraukų matyti jį įkvėpusio Paryžiaus interjero dailininko Žako Emilio Rulmano (Émile-Jacques Ruhlmann) modernūs, rafinuoti XX a. 3 ir 4 dešimtmečių kūriniai.

Nors pastatą dar supa statybininkų pastoliai, parodos lankytojai skatinami atkreipti dėmesį ir į jo eksterjerą bei pasigrožėti interjerų apdailos restauravimo metu atskleista paslaptimi – vestibiulyje, nuvalius kelis aliejinių dažų sluoksnius, atsiskleidė originalus tarpukario laikų dirbtinio marmuro dekoras.

Tarpukario verslininko Jono Lapėno užsakymu 1932 m. pastatytas namas nuo 2008 m. birželio registruotas Kultūros paveldo register, jis priskiriamas inžinieriaus architekto F. Vizbaro propaguotam funkcionalistinio modernizmo stiliui. Tarp žinomiausių F. Vizbaro darbų Kaune išskirtini: Centrinis paštas (1931 m.), Jadvygos ir Juozo Tūbelių vila (dab. Kauno meno gimnazija, 1932 m.), „Pažangos“ rūmai (1934 m.), automatinė telefonų stotis (dab. „Intermedix“ filialas, 1935 m.), Šv. Zitos draugijos namai (dab. VDU Katalikų teologijos fakultetas, 1925 m.), diplomato Petro Klimo vila „Eglutė“ (1929 m.), paties Felikso Vizbaro vila, vadinta „Vizbaro pilaite“ (vėliau rekonstruota, joje veikė bohemiškasis Kauko restoranas, Kauko al., 1925 m.).

Kauniečiai ir Kauno miesto svečiai kviečiami susipažinti su Tarpukario Lietuvos sostinės prašmatnaus gyvenimo reprezentacijomis.

KPD inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.