Jau kitąmet sostinės savivaldybė istorinėse Rasų kapinėse pradės didelės apimties kompleksinius restauravimo darbus – tam bus skirti 2,4 mln. Eur. Savivaldybė jau paskelbė rangos darbų konkursą kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkybos projektui įgyvendinti ir kviečia dalyvauti rangovus išskirtiniame projekte. Pasiūlymams teikti laiko nedaug – tik iki kitų metų sausio 2 d.
Numatoma, kad konkurso nugalėtojas darbus Rasų kapinėse turės būti atlikti per tiekėjo pasiūlyme nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 1 metai ir 4 mėn. ir ilgesnis nei 2 metai ir 1 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos.
Įgyvendinus Rasų kapinių projekto pirmąjį etapą bus sutvarkyta 341 kapavietė, iš kurių 141 įtraukta į kultūros vertybių registrą, 6 koplyčios, sutvarkyti kapinių šlaitai, tvora, įrengta apšvietimo ir informacinė sistema, taip pat suremontuota 3,5 km istorinių takų, įrengtas pagrindinio tako apšvietimas, suremontuoti esami laipteliai, įrengtos stebėjimo kameros, požeminiai atliekų konteineriai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė.
Projektas „Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba“ bus finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Rasų kapinių tvarkymo projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė daugiau kaip 2 mln. Eur struktūrinių fondų lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro 360,6 tūkst. Eur. Bendra projekto vertė – 2,4 mln. Eur. Planuojama, kad Rasų kapinių tvarkymo darbai bus baigti iki 2020 metų.
Šią savaitę Vilniaus meras kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas, siūlydamas Gedimino kalne rastus 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus perlaidoti istorinėse Rasų kapinėse.
Istorinėse kapinėse palaidoti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjai: Vilniaus universiteto profesoriai, valstybininkai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai. Amžino poilsio čia atgulė ir pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, ir 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai.
