Top Baneris

Parengta istorinių pastatų regeneravimo studija

2014 spalio 19 d.
Pasidalykite straipsniu

Ištirti istorinius objektus, išanalizuoti jų būklę, racionalias naudojimo galimybes ir sukurti metodiką, kuria remiantis būtų rengiami kitų senovinių objektų išsaugojimo bei atnaujinimo projektai – tokią nelengvą užduotį baigia atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai.

Įgyvendindami projektą „Inovatyvūs architektūros paveldo regeneravimo metodai: Panemunės pilys“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ (projekto sutarties Nr. VAT-12053), VGTU mokslininkai parengė mokslo studiją, o metų pabaigoje planuoja baigti rengti ir panašių istorinių pastatų regeneravimo metodiką.

Sukurta metodika leis analizuoti istorinę, kraštovaizdinę, paveldosauginę pastatų vertę, taip pat pasiekiamumą ir prieinamumą. Bus vertinamas ir energinis pastatų efektyvumas, investicijų dydis, sukurtų naujų darbo vietų skaičius numatant vienokią ar kitokią objekto paskirtį, iš plėtojamos veiklos gaunamas pelnas. Įvertinus šiuos aspektus bus nustatoma, kokią kultūrologinę, menotyrinę, socialinę reikšmę objektas turi regionui ir visai šaliai.

Tiriant Panemunės arealo kraštovaizdį atskleisti nagrinėjamo ruožo geologinės ir geomorfologinės sandaros ypatumai, lėmę pilių statybos ir rekonstrukcijos procesus ilgalaikėje istorinėje raidoje. Atlikus Panemunės kraštovaizdžio erdvinės vizualinės ir funkcinės struktūrų vertinimą nustatytos probleminės vietos, kuriose ryškiausiai matyti išorinių trukdžių siekiant atskleisti kultūrinį ir pažintinį pilių aplinkos potencialą.

Natūriniai ir vizualiniai Panemunės pilių susisiekimo sistemos tyrimai leido nustatyti, kad susisiekimo sistemos infrastruktūra nepakankamai išplėtota. Šiuo metu nauji susisiekimo būdai ir maršrutai galėtų sudaryti sąlygas pagerinti pilių pasiekiamumą bei prieinamumą.

Įvertintos ir atskiros arealo mūro pilies architektūros ypatybės, atlikta bendra pilių ypatumų, turinčių vertingą architektūrinę vertę, analizė. Tirti kokybiniai ir kiekybiniai išlikusių bei norimų atkurti architektūros elementų rodikliai, svarbūs pasirenkant regeneravimo metodiką. Tai skatina pilių regeneracijos darbų kokybę ir efektyvumą, mažina ekonomines sąnaudas.

Pilių regeneravimo metodų paieškai skirtoje studijoje pilis vertinama kaip kompleksas, kurį sudaro ne tik esami, funkciškai susieti pastatai bei kiti statiniai, bet ir visa teritorija, kurioje esama ar spėjama, kad kuriame nors iš pilies raidos etapų galėjo būti, žmogaus sukurtų objektų. Įgyvendindami projektą mokslininkai konstatavo, kad tarpdalykinis tyrimas gali padėti rasti veiksmingų metodų, padėsiančių regeneruoti kompleksinius mūro architektūros paveldo objektus.

Pilys pasižymi individualumu

Projekto vadovė Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros docentė, profesorė dr. Jūratė Jurevičienė nagrinėjo kraštovaizdžio poveikį istoriniams pastatams. Jos teigimu, kraštovaizdžio, susiklosčiusio dešiniajame Nemuno slėnio krante tarp Raudondvario ir Jurbarko, kuriame dominuoja Raudondvario, Raudonės ir Panemunės pilys, raidoje nustatyti tvarkybos ir naudojimo dėsningumai, pasireiškiantys ir fiziniame, ir intelektiniame kraštovaizdžio lygmenyse, taip pat svarbiausi kultūrinės vertės bruožai.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video