Blog

Paminklo dr. J. Basanavičiui kūrėjai „atsiskaitė“ komisijai

Sauliaus Žiūros nuotr.

Kaip žadėjo skelbdama paminklo dr. Jonui Basanavičiui laureatus, paminklą ir J. Basanavičiaus vardo aikštę vilniečiai bei miesto svečiai pamatys kitų metų lapkričio 23-ąją, minint Jono Basanavičiaus gimtadienį, pranešė sostinės savivaldybė. Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame pasitarime pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas.

Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis bei Algirdas Rasimavičius – siekė išraiškingai ir kontekstualiai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir dvasingumą, ano meto politines peripetijas, todėl pasirinko tam laikmečiui būdingą klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu.

„Turint mintyje trumpą laiką ir tai, ką pavyko padaryti – milžiniškas žingsnis. Noriu pasidžiaugti, kad autorius rado būdą, jog pati medžiaga kalbėtų. Rasta plastikos kalba ir juntama metalo forma, kuri neprieštarauja regimajai realybei, čia nėra imitacijos“, – apie tarpinį skulptūros modelį kalbėjo ekspertų komisijos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius prof. Gediminas Karalius.

Šiame etape pateiktas paminklo Jonui Basanavičiui darbinis modelis – dinamiška skulptūra, užkelta ne ant apvalaus, o stačiakampio pjedestalo. Paminklas bus nedidelis (iki 3 m), bet svarbus istorinis ir architektūrinis akcentas. Aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms iš arti apžiūrėti figūros plastinę raišką, gyvai judėti apie skulptūrą. Aptarimo metu skulptoriai ir architektai svarstė, kad skulptūra galėtų būti ir didesnė nei 3 metrų.

Komisijos narys, kaunietis skulptorius Stasys Žirgulis pabrėžė, kad pateiktas darbinis skulptūros modelis įdomus savo plastiniu sprendimu, organizuota plastine maniera.

Paminklo vieta parinkta apgalvojus daugelį veiksnių. Paminklas vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų – dr. Jonui Basanavičiui – stovės ypatingos svarbos istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas.

Paminklas bus aiškiai matomas iš tolo ateinant greta esančiomis gatvėmis – Didžiosios, Etmonų, Šv. Kazimiero, Aušros Vartų, Subačiaus ir Pasažo skersgatviu. Paminklo reprezentacinė ašis orientuota į gausiausią žmonių srautą surenkančią – Didžiąją gatvę.

Sutvarkius aikštę priešais Filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja viešoji erdvė Senamiestyje.

Šiuo metu rengiamas aikštės prieš Filharmoniją sutvarkymo techninis projektas. Planuojama pakeisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti mažosios architektūros elementų (suoliukus ir kt.). Atsižvelgus į architektų Vytauto Misevičius ir Algimantas Mačiulio, Kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Nasvyčio pastebėjimus dėl aikštės ir skulptūros sprendinių vieningumo, betarpiško ryšio su besilankančiais aikštėje, autoriams dar reiks paieškoti geresnių sprendinių. Ekspertai pasitarime sutarė, kad kūrybinis kolektyvas toliau tęs darbus.

Aikštę priešais dabartinę Filharmoniją planuojama sutvarkyti iki kitų metų rudens. Skaičiuojama, kad paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkstančių eurų.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.