Blog

NT kainų apžvalga: kas brango labiausiai?

būsto rinkos
SA archyvo nuotr.

2018-uosios metus būsto pirkėjai pasitiko skirtingomis nuotaikomis: individualių namų pirkėjai mokėjo daugiau, o investavę į naujos statybos butus didmiesčiuose džiaugėsi sumažėjusiomis kainomis.

Tradiciškai didžiausia būsto rinkos dalis – apie 57 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginti su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 3,3 proc., o lyginant su 2017 m. metiniu vidurkiu, buvo 4,7 proc. brangesni. Vidutinė senos statybos butų kaina pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje siekė 831 euras už kv. m.

Tuo metu už kvadratinį metrą naujos statybos bute pirkėjai šalyje mokėjo vidutiniškai 1 295 eurus. Tokia kaina yra atitinkamai 1,5 proc. ir 1,9 proc. aukštesnė už praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio ir bendras 2017 m. vyravusias vidutines kainas. Tiesa, tokie skaičiai nevisiškai atsispindėjo didmiesčiuose, kur naujų butų kainos, lyginant su praėjusių metų pabaiga, nežymiai krito.

Didžiausias pokytis fiksuotas naujos statybos individualių namų rinkoje. Vidutinė pirmųjų trijų 2018 m. mėnesių kaina šiame segmente, lyginant su praėjusių metų pabaiga, buvo 8 proc. didesnė, o bendrą pernykštį kainų vidurkį viršijo 10,8 proc. bei pirmąkart pasiekė 700 eurų už kv. m vidurkį.

Senesnės statybos namai per pirmuosius tris metų mėnesius pabrango vidutiniškai 5,5 proc., o lyginant su vidutine 2017 m. kaina, buvo 7,9 proc. brangesni. Kvadratinis metras senos statybos name Lietuvoje pirkėjams atsiėjo vidutiniškai 391 eurą.

Išsami būsto kainų apžvalga skirtinguose šalies regionuose:

Senos statybos butai

R. Marčėnaitės nuotr.

Pirmąjį šių metų ketvirtį senesnės statybos butai Vilniuje kainavo 1 383 Eur už kvadratinį metrą, arba 1,9 proc. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje fiksuota vidutinė kaina. Lyginant su bendru 2017 m. kainų vidurkiu, senesnės statybos butų kaina sostinėje augo vidutiniškai 2 proc.

Panaši situacija matoma ir keturiuose kituose didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Šiuose miestuose vidutinė senesnės statybos buto kaina pirmąjį metų ketvirtį siekė 819 Eur/kv. m. Palyginimui, už tokio tipo būstą pirkėjai pernai metų pabaigoje čia būtų mokėję 1 proc. mažiau, o pernykštį vidurkį šių metų sausio-kovo mėnesių kainų rodikliai viršijo 3,3 proc.

Tuo metu rajonų centruose senesnės statybos butų kaina per ketvirtį nepakito ir siekė 391 Eur/kv. m. Tiesa, lyginant su bendra 2017 m. vidutine kaina, tokia suma yra 2,6 proc. aukštesnė.

Didžiausias brangimas fiksuotas mažesniuose šalies miestuose ir kaimuose. Čia pirkėjai už kvadratinį metrą senos statybos bute mokėjo 397 eurus – tai yra atitinkamai 4,8 proc. ir 6 proc. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje ir daugiau nei bendros 2017 m. fiksuotos vidutinės kainos.

Naujos statybos butai

„Eikos“ nuotr.

Metų pradžia buvo paranki naujos statybos butų pirkėjams sostinėje. Pirmąjį metų ketvirtį šio tipo būstas Vilniuje kainavo vidutiniškai 1 583 Eur/kv. m, arba 3,1 proc. mažiau nei paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais ir 0,3 proc. daugiau lyginant su vidutine 2017 m. kaina. Pastarieji rodikliai tik dar labiau išryškina tendenciją, kad šis laikotarpis palankus įsigyti naujos statybos butus sostinėje. Jų kainos pirmaisiais metų ketvirčiais jau kelerius metus iš eilės gerokai atsilieka nuo metų pabaigoje fiksuojamų vidurkių.

Visgi dar didesnis kainų kritimas buvo matomas kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujų butų kainos per ketvirtį smuktelėjo 10,3 proc. ir siekė 1 009 Eur/kv. m. Pastaroji – 10,1 proc. žemesnė už pernai fiksuotą kainų vidurkį.

Kaimo vietovėse naujų butų kaina, lyginant su metų pabaiga, pernelyg nepakito, tačiau vidutinė praėjusių metų kaina viršijo 6,6 proc. Už butą naujame name pirkėjai mažesniuose miesteliuose ir kaimuose per pirmąjį ketvirtį mokėjo vidutiniškai 774 Eur/kv. m.

Senos statybos namai

SA archyvo nuotr.

Vilniuje praėjusių metų pabaigoje šoktelėjusios individualių senos statybos namų kainos per ketvirtį krito 14,4 proc. ir siekė 868 Eur/kv. m. Lyginant su 2017 m. vidurkiu, sostinės senesnės statybos individualių namų rinkoje fiksuotas 5,2 proc. kainų mažėjimas.

Priešinga situacija fiksuota kituose šalies didmiesčiuose. Kvadratinis metras senesnės statybos name pirkėjams čia kainavo vidutiniškai 557 Eur – 8 proc. brangiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir 3,9 proc. daugiau, lyginant su 2017 m. fiksuota vidutine kaina.

Rajonų centruose senesnės statybos namai taip pat nežymiai pabrango. Šių metų pradžioje tokio tipo būsto vidutinė kaina siekė 363 Eur/kv. m ir buvo 2,6 proc. aukštesnė nei spalį-gruodį fiksuoti rodikliai. Palyginimui, praėjusių metų bendras senos statybos kainų vidurkis rajonų centruose buvo 13,9 proc. žemesnis.

Mažesniuose miestuose ir miesteliuose šio tipo būstas taip pat pabrango: pirmąjį ketvirtį fiksuota vidutinė 300 Eur/kv. m senos statybos kaina yra 6,8 proc. aukštesnė už 2017 m. vyravusias vidutines kainas, o praėjusio ketvirčio vidurkį lenkia 8,6 proc.

Naujos statybos namai

„Savanorių namai“. SA archyvo nuotr.

Vilniuje kvadratinio metro kaina naujos statybos name po ilgo laiko peržengė keturženklę sumą: pirmąjį metų ketvirtį ji siekė 1 023 Eur/kv. m. Toks rodiklis – beveik 17 proc. aukštesnis už praėjusių metų pabaigoje fiksuotus ir už bendrus 2017 m. kainų vidurkius.

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio naujų namų rinkoje buvo fiksuotas 6,1 proc. kainų augimas, o lyginant su praėjusių metų vidurkiu, nauji namai kainavo beveik dešimtadaliu daugiau – 674 Eur už kv. m.

Per ketvirtį nauji namai labiausiai pabrango rajonų centruose, kur jų kaina sausį-kovą siekė 459 Eur/kv. m. Palyginimui, praėjusiais metais pirkėjai už naujos statybos namą čia mokėjo vidutiniškai trečdaliu, o metų pabaigoje penktadaliu mažiau.

Kaimiškose vietovėse naujų namų kainos kito nežymiai. Lyginant su praėjusių metų pabaiga, jos pakilo 5 eurais ir siekė 622 Eur/kv. m. Palyginimui, 2017 m. kainų vidurkį ši suma lenkia 4,8 proc.

Nepaisant didelių ir jiems būdingų kainų svyravimų, naujos statybos namai liko mažiausiu būsto rinkos segment – jiems įsigyti išleista suma sudarė maždaug 8 proc. visos būsto rinkos apyvartos.

Registrų centro inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.