Blog

Netinkamai atlikti darbai rangovui gali kainuoti ne tik reputaciją

pixabay.com nuotr.

Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus įtvirtinta Civiliniame kodekse (6.665 straipsnis). Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas neatitinka to, kas įtvirtinta sutartyje, arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato kitaip, reikalauti iš rangovo:

• neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
• atitinkamai sumažinti darbų kainą;
• atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Praktikoje neretai susiklosto situacija, kuomet sudarius statybos rangos sutartį, atlikus statybos darbus, rangovas nusprendžia sudaryti reikalavimų perleidimo sutartį, kuria trečiajam asmeniui perleidžia savo turimą piniginį reikalavimą užsakovui, kilusį iš sudarytos statybos rangos sutarties.

ILAW asocijuotoji partnerė Donata Markevičienė.

Donata Markevičienė, ILAW asocijuotoji partnerė.

Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, naujasis kreditorius kreipiasi į skolininką (užsakovą) ir reikalauja padengti įsiskolinimą pagal statybos rangos sutartį. Užsakovas dažnu atveju remiasi nekokybiškai atliktais darbais ir nori atitinkamai sumažinti atliktų statybos darbų kainą – naujajam kreditoriui mokėtiną sumą.

Neretai sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, užsakovai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.107 straipsnio, reglamentuojančio skolininko atsikirtimus naujojo kreditoriaus reikalavimams, pirma dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (rangovui) tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

Visgi, šioje situacijoje kyla klausimas – ar užsakovas turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus (pavyzdžiui, civilinėje byloje kaip ieškovas) atitinkamai sumažinti darbų kainą naujajam kreditoriui, remdamasis rangovo nekokybiškai atliktais darbais. Rangos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir šalių sudaryta rangos sutartis įtvirtina sutarties uždarumo principą, kuris lemia, kad užsakovas reikalavimus dėl darbų kokybės ir darbų trūkumų pašalinimo gali reikšti išimtinai rangos sutarties šaliai, kurią su užsakovu sieja priešpriešinės teisės ir pareigos, t. y. rangovui.

Rangos sutartis nustato, kad sutartimi aptarti darbai turi būti atlikti rangovo, dėl to išimtinai rangovui kyla atsakomybė už rangos sutartimi prisiimtų darbų atlikimo kokybę ir pareiga, išryškėjus darbų trūkumams, imtis priemonių jiems pašalinti. Tam, kad rangovas galėtų perleisti šią iš rangos teisinių santykių kylančią pareigą kitam asmeniui, tokia jo teisė turėtų būti aptarta šalis siejančioje rangos sutartyje (gautas užsakovo sutikimas). Rangovui be užsakovo sutikimo perleidus visas iš rangos sutarties kylančias prievoles trečiajam asmeniui, nebūtų užtikrinta užsakovo teisių apsauga, kiltų grėsmė, jog, perleidus atsakomybę dėl statybos darbų defektų šalinimo asmeniui, kuris yra ties nemokumo riba ar neturi atitinkamų statybos darbų vykdymo leidimų, nebus galimybės tinkamai įvykdyti sutartimi nustatytų statybos darbų bei vėliau šalinti jų defektų, vykdyti iš tokios sutarties bei teisės aktų kylančių garantinių įsipareigojimų.

Pasisakant dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (rezultatą), teisės remtis atliktų darbų trūkumais, konstatuotina, kad užsakovas, įgyvendinantis teisę reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų konkrečiam subjektui – rangovui, turi galimybę naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), „inter alia“, atitinkamai sumažinti darbų kainą, tačiau šioje teisės normoje nėra pasisakyta dėl galimybės analogiškais teisių gynimo būdais naudotis užsakovui, kaip ieškovui, atskiroje byloje reiškiančiam reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų naujajam kreditoriui, perėmusiam reikalavimo teisę iš rangovo atsiskaityti už rangos darbus.

Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, neturi teisės kaip ieškovas jų pareikšti atskiroje byloje naujajam kreditoriui, kaip atsakovui, ir pastarasis neturi pareigos atsakyti pagal tokius jam pareikštus reikalavimus (jeigu šie klausimai nebuvo aptarti šalių sudarytose statybos rangos ir cesijos sutartyse).

Taip pat užsakovas tokioje situacijoje (kai reikalavimus reiškia ne naujasis kreditorius skolininkui, o priešingai – skolininkas naujajam kreditoriui) neturėtų remtis CK 6.107 straipsnio, reglamentuojančio skolininko atsikirtimus naujojo kreditoriaus reikalavimams pirma dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tokia situacija nurodytos teisės normos dispozicija nereguliuojama, t.y. CK 6.107 straipsnio 1 dalis netaikytina nurodytai situacijai išspręsti.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.