Top Baneris

Nelegali programinė įranga: kaltas mentalitetas?

2017 balandžio 18 d.
VGTU nuotr.
Pasidalykite straipsniu

2015 metais nelicencijuotos programinės įrangos lygis Lietuvoje siekė 51 proc. – tokie duomenys pateikiami Pasaulinėje programinės įrangos apžvalgoje. Tai 2 proc. mažiau, negu nustatė tyrimas 2013 metais. Tačiau šios problemos mastai vis vien išlieka itin dideli. Ne išimtis – projektavimo įmonės, kuriose nelegali programinė įranga naudojama dažniausiai norint sutaupyti.

Nematoma, vadinasi – teisėta

„Tai didelė problema Lietuvoje. Pagrindinė priežastis, kodėl naudojama tiek daug nelicencijuotos programinės įrangos, yra būtent jos įsigijimo kaina. Ne kiekviena įmonė gali skirti 3 tūkst. eurų, norėdama, kad kiekvienas darbuotojas turėtų savo darbo vietos licenciją. Kuo mažesnė įmonė ir kuo mažesnės pajamos, tuo sudėtingiau įsigyti programinę įrangą“, – sakė Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė.

Bendrovės AGA CAD direktoriaus Donato Aksomito nuomone, Lietuvoje ši problema yra tokia pat svarbi, kaip ir visi kiti nelegaliai vykstantys dalykai. Nelegaliai dažniausiai dirbama iš namų kompiuterių, o tam, kad situacija keistųsi, turi būti suinteresuota ir valdžia.

D. Aksomitas pabrėžė, kad Lietuvoje dažniausiai skundžiamasi, jog reikia daugybės lėšų norint įrengti legalia programine įranga aprūpintą darbo vietą. „Šiandien apie 60 proc. projektuotojų ir architektų dirba naudodami nelegalią programinę įrangą. Kodėl jie taip daro? Čia gali būti kaltas ir mūsų mentalitetas. Mums suprantama, kad taksi vairuotojai negali vežioti keleivių vogtais automobiliais. Baldų gamintojai nedirba vogtomis staklėmis, investuoja į moderniausias – kompiuterizuotas. Jie skolinasi iš bankų šimtus tūkstančių eurų, nes supranta, kad taip padidės ir darbo kokybė, ir našumas, taigi bus galima uždirbti daugiau pinigų. Tačiau labai sunkiai suvokiama, kodėl reikia mokėti didelę sumą už nematomą dalyką – programinę įrangą. Vis dėlto ji irgi pakeičia darbo kokybę“, – sakė D. Aksomitas.

Rizika didesnė, negu manoma

Pasaulinės programinės įrangos BSA atstovės Lietuvoje, teisininkės Ernestos Seiliūtės teigimu, apie projektavimo paslaugas teikiančių įmonių polinkį naudotis nelicencijuota programine įranga išaiškėja ir atstovaujant BSA nariams (kompiuterių programų autorių teisių turėtojams) bylose dėl tokios įrangos naudojimo. Dažnai įmonės, pakliuvusios į teisėsaugos akiratį, pripažindavo, kad buvo taupoma įsigyti licencijuotą programinę įrangą.

„Taupyti tokioms priemonėms tikrai nederėtų, nes neteisėta ar nelicencijuota programinė įranga kelia nemažai rizikų, visų pirma pačiai įmonei. Bendrovės, naudodamos nelicencijuotą programinę įrangą, rizikuoja ne tik teisine atsakomybe už autorių teisių pažeidimą ir su tuo susijusiomis finansinėmis išlaidomis – naujų licencijų įsigijimu, žalos atlyginimu autorių teisių turėtojams, teisinėmis išlaidomis – bet ir savo informacinės infrastruktūros, duomenų saugumu“, – pabrėžė E. Seiliūtė.

Tyrimai rodo stiprią sąsają tarp kibernetinių atakų ir neteisėtų, nelicencijuotų programų naudojimo. Pavyzdžiui, 2015 metais kibernetinės atakos verslo sektoriui kainavo per 400 mlrd. JAV dolerių. Šios išlaidos apima IT išlaidas, prarastą produktyvumą, duomenų pažeidimų sprendimus ir kt. Todėl saugumo rizikos, kylančios iš nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo, reiškia įmonės duomenų praradimą ir papildomas finansines išlaidas norint taisyti situaciją.

Koją pakiša informacijos stoka

E. Seiliūtė pastebi tendenciją, kad Lietuvos įmonės tiesiog nežino, ką faktiškai naudoja ir ar turi teisę tai naudoti. Praktika rodo, kad dažnai bendrovėse nėra asmens, atsakingo už IT ūkį. Įmonė neturi vidaus darbo tvarkos dėl programų naudojimo, nėra atliekami reguliarūs naudojamų programų auditai, taip pat neinventorizuojamos naudojamų programų licencijos, kaip to reikalauja Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės.

„Manau, atsižvelgdamos į anksčiau minėtas rizikas dėl nelicencijuotų programų naudojimo Lietuvos įmonės pačios turi telkti ypatingas pastangas užtikrindamos naudojamų programų teisėtumą, įvertinti esamą situaciją, suderinti ją su ateities poreikiais ir įgyvendinti programinės įrangos turto valdymą“, – teigė E. Seiliūtė.

Pasak jos, kita susirūpinimą kelianti tendencija Lietuvoje yra susijusi su viešaisiais pirkimais. Pastebima, kad dažna įmonė, pakliuvusi į teisėsaugos akiratį Lietuvoje dėl nelicencijuotų programų naudojimo, toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Pavyzdžiui, 2015 metais trys iš keturių įmonių, kompensavusių žalą BSA narėms ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose.

„Tai ypač aktuali problema projektavimo rinkai, nes daugelis projektavimo paslaugas teikiančių bendrovių dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Todėl perkančiųjų organizacijų reikalavimas perkamoms paslaugoms naudoti tik licencijuotą programinę įrangą ir pateikti atitinkamus įrodymus galėtų prisidėti prie situacijos gerinimo“, – neabejojo E. Seiliūtė.

Nelegalios programinės įrangos įsigijimą galima suvaldyti tik pasitelkiant teisinį reguliavimą. Griežtesni reikalavimai galėtų atsirasti ne tik statybos techniniuose reglamentuose, bet ir viešųjų pirkimų dokumentuose siekiant gerinti projektų kokybę. Nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas koreguoja viešųjų pirkimų kainas, kurios gali skirtis net keletą kartų.Gintarė Zorskaitė

Inicijuoti pirmieji pakeitimai

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomosios direktorės G. Zorskaitės teigimu, pirmas žingsnis norint spręsti nelicencijuotos programinės įrangos problemą buvo žengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija. 2016 metų liepos 25 dieną statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“ papildytas nuostatu, kad statinio projektui rengti privaloma naudoti licencijuotą programinę įrangą. Be to, statinio projektuotojas statinio projekto bendrojoje dalyje privalo pateikti statinio projektui parengtą naudotos licencijuotos projektavimo programinės įrangos sąrašą pagal statinio projekto sudedamąsias dalis.

„Nelegalios programinės įrangos įsigijimą galima suvaldyti tik pasitelkiant teisinį reguliavimą. Griežtesni reikalavimai galėtų atsirasti ne tik statybos techniniuose reglamentuose, bet ir viešųjų pirkimų dokumentuose siekiant gerinti projektų kokybę. Nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas koreguoja viešųjų pirkimų kainas, kurios gali skirtis net keletą kartų“, – sakė G. Zorskaitė.

Teisininkės E. Seiliūtės nuomone, tam, kad situacija pagerėtų, būtina ją tinkamai suprasti. „Lygindami Lietuvos verslo požiūrį į programų teisėtumą prieš dešimt metų ir dabar, tikrai matome pažangą. Teisiniuose procesuose nebesusiduriame su įmonėmis, kurių visa programinė įranga yra neteisėta ar nelicencijuota. Nors staigaus situacijos pagerėjimo Lietuvoje nedrįstume prognozuoti, tikime, kad kibernetinės grėsmės, kylančios iš neteisėtų programų naudojimo, anksčiau ar vėliau privers ir Lietuvos įmones atidžiai vertinti naudojamų programų teisėtumą“, – teigė E. Seiliūtė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2016 / 6.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video