Blog

Naujienos planuojantiems pasistatyti pasyvųjį namą

pasyviųjų namų standartas

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad jų būstas energiškai efektyvus ir atitinka A+ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų individualųjį namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą. Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas „Passive House Standard“.

Anksčiau visiems pastatams, statomiems pagal pasyvaus namo standartą galiojo pagrindinis kriterijus – energijos pastatatui šildyti ir vėdinti suvartojimas privalėjo neviršyti 15 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus (kWh/m²), o pirminės energijos suvartojimas negalėjo būti didesnis kaip 120 kWh/m² per metus. Tai reiškia, kad ir pastatui statomam piečiau esančiose valstybėse, kur klimatas švelnesnis ir palankesnis, ir atšiauraus oro sąlygų veikiamose šalyse projektuojamiems pastatams buvo taikomi vienodi reikalavimai. Nuo 2016-ųjų metų Pasyvaus namo standarto globėjas Pasyvaus namo institutas įvedė esminį pokytį pasyvaus namo standartu projektuojamų pastatų vertinimo kriterijuose ir suskirstė pastatus į kategorijas, priklausančias nuo atsinaujinančios pirminės energijos suvartojimo, atsižvelgiant į klimato juostą, kurioje tas pastatas yra statomas.

Pasyvių namų eros pradžia Lietuvoje

Būtent dėl anksčiau taikyto vienodo reikalavimo pasyvių pastatų statybos standartas nebuvo populiarus Lietuvoje. Pasyvaus namo standartą atitinkančių sertifikuotų pastatų registruota vos keletas. Pasiekti nustatytą energijos suvartojimo ribą tam tikromis sąlygomis buvo įmanoma, tačiau nebuvo ekonomiškai racionalu. Specialistų teigimu, atsižvelgiant į mūsų klimato zoną bei statybos kaštų ir kokybės santykį, optimalus energijos metinis suvartojimo santykis yra 22–30 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui.

Dabartiniai įvesti kriterijai pasyvaus namo standartą pavertė priimtinesniu ir patrauklesniu vartotojams. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad nauji pasyvaus namo kriterijai turės teigiamos įtakos šio standarto plėtrai Lietuvoje: „Atsirado „Low Energy“ standartas, kurį savo laiku vadinome „lietuvišku pasyviuoju standartu“, kuris tikrai yra įgyvendinamas visiems – 30 kWh/m² /metus, gyvenantiems mūsų klimato zonoje. Reikalavimai ne tokie griežti, bet kokybė lieka tokia pat aukšta. Pagrindinė nauda vartotojui – kokybė už prieinamą kainą. Nebėra priežasties rinktis kitą statybos standartą, nes pasyvus namas tai komfortiškas, ekonomiškas ir tvarus būstas“.

pasyviųjų namų standartas

Racionalus kainos ir kokybės santykis

Energiškai efektyvių pastatų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis, jau kuris laikas projektuoja energiškai efektyvius namus ir sako, kad šie pokyčiai į naudą visiems: „Pasyvaus namo institutas prisitaiko prie intensyviai besikeičiančios atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo situacijos. Tai natūralus perversmas, o pagrindinę naudą šioje situacijoje gauna vartotojas. Projektuojant, statant ir sertifikuojant namą pagal naująją tvarką iš anksto yra įvertinamos visos investicijos.“ Architektas, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą, vardija šio standarto pagrindinius privalumus: maža statybos kaina, minimalios ekspoatacijos išlaidos bei nepriekaištingos higienos ir komforto sąlygos. „Namas – tai ne plytų ir vamzdžių krūva, tai yra žymiai daugiau. Žmogus, statydamas namą žengia didelį žingsnį. Tai galimybė pakeisti, pagerinti, patobulinti ir praplėsti savo galimybes, todėl manau, kad tokius namus turėtų ženklinti tobula funkcija, individualumas, darna su aplinka ir statytojo pamatuotomis galimybėmis“, – komentuoja R. Adomaitis.

Panašu, kad architektų nuomonė šiuo klausimu vieninga. Projektuotojas Mindaugas Dagys sako, kad kiekvienas projektas yra individualus ir standarto skirstymas klimato zonomis leis siekti maksimaliai gero rezultato, tinkančio konkrečios šalies oro sąlygoms, tradicijoms ir galimybėms: „Šie pokyčiai atvėrė dar daugiau perspektyvų mums kaip projektuotojams. Pasyvaus namo standartą renkasi privatūs statytojai, tuo tarpu projektų vystytojai jau turi galimybę rinktis „Passive House Low Energy“ standartą. Sprendimai priimami apsvarstant ekonominę ir finansinę naudą. Architektūros bei statybų sprendimai taip pat turėjo įtakos pokyčiams, kurie turėtų padėti klientams siekti ir įgyvendinti norimus kriterijus“, – sako M. Dagys.

Faktai:

– Remiantis Nacionaliniu vertinimu, galiojančiu Lietuvoje, 150 kvadratinių metrų vienbutis gyvenamasis A energinio naudingumo klasės namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui – 50 kWh/m² /metus, A+ – 37 kWh/ m² /metus, A++ – 28 kWh/ m² /metus.
– Nacionalinis vertinimas lemi pastato ekonomiškumo ir draugiškumo aplinkai aspektus.
– Pasyvaus namo standartu individualus namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui 15 kWh/m² /metus.
– Pasyvaus nako standartas lemia ne tik energinio taupimo, naudingumo ir tvarumo aspektus, bet ir apibrėžia gyventojų komfortą.
– Šiuo metu Lietuvoje sertifikuoti 3 pasyvieji pastatai, pripažįstami kaip atitinkantys reikalavimus –
12 pastatų.
– Visą naujų kriterijų aprašymą lietuvių ir anglų kalbomis rasite čia.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.