Blog

Naujas mokestis atvėrė senas žaizdas

Privačių miškų savininkų, kurių šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 247 tūkst., ir valstybinių miškų urėdijų tikslas bendras – kokybiški ateities miškai. Todėl miškų savininkai, planuodami įveisti naują ar atkurti iškirstą mišką, beldžiasi į urėdijų duris – jose gali įgyti ne tik kokybiškų miškui atkurti reikalingų sodmenų, bet ir specifinių žinių organizuojamuose miškininkystės srities kursuose. Būtent jų, įsitikinęs Jonavos miškų urėdijos urėdas Rolandas Skuja, privačių miškų savininkams labiausiai trūksta.

Siūlo kokybiškus sodmenis

Jonavos miškų urėdija privačių miškų savininkams siūlo sodmenis, atitinkančius kokybės reikalavimus ir turinčius kilmės dokumentus. Miškininko teigimu, medžių kilmė geriausiai užtikrina sodinamo miško kokybę. Be to, medžių kilmės dokumentai privalomi privačių miškų savininkams, miškus įveisiantiems už Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Jonavos miškų urėdijoje įveistos pušies ir juodalksnio sėklinės plantacijos. Urėdijoje iš sėklinių plantacijų šiuo metu surenkama maždaug 90 proc. spygliuočių medžių sėklų, lapuočių medžių sėklos renkamos selekciniuose arba sėkliniuose medynuose. Urėdija yra įveisusi miškinės obels, mažalapės liepos, juodalksnio plantacijas, kurios yra dar jaunos ir nedera. Tad aukštesnės kategorijos sėklas urėdija perka iš kitų urėdijų.

Visi Jonavos miškų urėdijos miškai – 20,9 tūkst. hektarų – yra sertifikuoti FSC sertifikatu, kuris patvirtina, kad miškai tvarkomi ir naudojami griežtai laikantis darnios plėtros principų.

Į užsienio rinkas nesižvalgo

Prieš 6–7 metus dalis Jonavos miškų urėdijoje išaugintų sodinukų dar iškeliaudavo į Švediją, šiuo metu, anot miškų urėdo, jie auginami savo reikmėms, dalį įsigyja privačių miškų savininkai, susiruošę atkurti nukirstą mišką arba įveisti naują, taip pat privačius miškus valdančios įmonės, kai kurios miškų urėdijos.

Prireikus urėdijos specialistai turima technika kirtavietėse arba žemės plotuose gali paruošti dirvą miškui atkurti. Tam urėdija turi įsigijusi traktorių, frezas, miško plūgus. Šių paslaugų paklausa, patikino R. Skuja, nėra didelė, mat tenka konkuruoti su privačiomis įmonėmis, kurios, neretai irgi ES lėšomis, turi įsigijusios visą tokiems miško darbams reikiamą techniką. „Mes dažniau teikiame paslaugas miškų savininkams mėgėjams, kurie, turėdami nedidelį plotą miško, ieško, kas tinkamai paruoštų dirvą miškui apželdinti, rūpinasi kokybiškų sodmenų įsigijimu, konsultuojasi, kaip ir kada juos tinkamai pasodinti“, – paaiškino Jonavos miškų urėdijos vadovas.

Moko rūpintis miškais

Urėdijoje privačių miškų savininkams organizuojami miškininkystės srities mokslo kursai. Kai kurie, ypač rūpestingi miškų savininkai, juose, urėdo teigimu, dalyvauja po keletą kartų. Kursų metu savininkai supažindinami su miško ir medienos rinkos, miško atkūrimo ir įveisimo, miško priešgaisrinės saugos, medynų formavimo ir kirtimo, biržių atrėžimo pagrindais. Išklausęs kursus ir išlaikęs egzaminą miško savininkas įgyja teisę savo miške ženklinti kirstinus medžius.

Urėdijos, atkurdamos ar įveisdamos naujus miškus, vykdydamos ugdomuosius kirtimus, prižiūrėdamos įveistus ar atsodintus miškų plotus, laikosi griežtų reikalavimų. Miško kirtimo taisyklėse privačių miškų savininkams numatyta keletas palengvinimų, tačiau esminiai reikalavimai – kirtimo amžius, laiko apribojimai ir paukščių lizdaviečių apsauga – galioja visiems. 2013 metais Generalinė miškų urėdija įvertino miškų urėdijas, geriausiai teikusias paslaugas privačių miškų savininkams – tas, kurios suteikė daugiausia paslaugų ir pardavė sodmenų.

Nesutarimų priežastis – keliai

Jonavos miškų urėdijos miškų urėdo teigimu, nesutarimų su privačių miškų savininkais ar įmonėmis kyla tik dėl miško kelių, kuriais įprastai naudojasi ir privačių miškų savininkai bei kiti gyventojai. Būtent šie dažniausiai skundžiasi sugadintais keliais. Pasitaiko atvejų, kad neišsiaiškinę, kas iškirtę mišką nesutvarkė sugadinto kelio, gyventojai, ieškodami kaltininkų, mina urėdijos slenkstį.

Problema dėl privačių miško vežėjų, gadinančių ne tik miško, bet ir seniūnijų prižiūrimus kelius, opi dažnoje urėdijoje. Tačiau miškininkai randa įvairių būdų sudrausminti keliais tinkamai nepasirūpinančius vežėjus.

Jonavos miškų urėdijoje galioja tam tikra taisyklė – su privačiais miško kirtėjais ir vežėjais, valstybinio miško pakraštyje sandėliuojančiais medieną, sudaromos sutartys, kuriomis vežėjai įpareigojami medienos nevežti pavasarinio polaidžio metu ar lyjant, rudenį. Prieš pradedant darbus įvertinama kelio būklė, sutariama, kad baigus darbus ji bus ne prastesnė. Urėdo teigimu, vykdomais kirtimais domisi seniūnijos, mat ir jos ne mažiau suinteresuotos savo prižiūrimų kelių kokybe.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.