Blog

Medinių namų projektai su architektūrine ambicija

„The Waterfront“ kompleksas. „AART architects“ nuotr.

Architektai sutaria – mediena yra šilta ir patraukli medžiaga, deranti tiek interjere, tiek pastato konstrukcijoms ar sienoms. Vis dėlto dėl lietingų vasarų, nestabilių žiemų užsakovai linkę atsisakyti medinio namo vizijos arba medines konstrukcijas prašo paslėpti po „saugesniu“ sluoksniu.

Specialistai liudija – svarbiausia pasirinkti tinkamą, kokybišką medieną. Šiuo metu vienas geriausių ir patikrintų sprendimų – termiškai apdorota mediena, leidžianti architektams imtis net ir ambicingiausių projektų.

Išskirtinis medinių namų kompleksas atšiaurioje krantinėje

Danų architektų biuro „AART architects“ suprojektuotas vienas didžiausių Europoje medinių gyvenamųjų kompleksų Stavangerio (Norvegija) krantinėje 2014 m. buvo pripažintas geriausiu projektu WAN apdovanojimų (ang. „World Architecture News Awards“) gyvenamosios paskirties kategorijoje, ir yra puikus pavyzdys, kaip tinkamai pasirinkta bei paruošta mediena gali būti atspari bet kokiems oro, aplinkos veiksniams ir nė kiek nenusileisti mūro ar betono sienoms.

WAN konkurso komisija įvertino „The Waterfront“ („Krantinė“) kaip išskirtinį projektą, kuris nepriekaištingai įsilieja į bendrą aplinkos foną, taip pat akcentavo itin tinkamai šiame projekte panaudotas medžiagas bei labai gerą erdvės suplanavimą. Buvo pripažinta, jog pastato forma daro stiprų įspūdį, tačiau būtent medžio elementai suteikia pastatams ypatingos žmogiškosios gyvasties. 2015 m. projektas taip pat buvo nominuotas presitižiniams MIPIM apdovanojimams.

„The Waterfront“ kompleksas iškilo buvusiame pramoniniame uoste, paversdamas jį rekreacine miesto dalimi. Kadangi Stavangerio miestas visada didžiavosi savo medinių pastatų tradicija – Europoje tai bene daugiausia medinių pastatų turintis miestas – šis išskirtinumas tapo lemiamu veiksniu renkantis medžiagą naujajam projektui.

„AART Architects“ pasirinko termiškai apdorotą pušį, o ją panaudoję ir fasadui, ir stogui, siekė vientisos pastato estetikos, kuri primintų kalnuotą ir labai kontrastingą Norvegijos gamtos kraštovaizdį.

Termiškai apdorotas medis šiam projektui ypač tiko dėl jo termoizoliacinių savybių, lengvesnės, nei įprastos medienos, eksploatacijos, kas architektams buvo ypač aktualu. Beje, mediena atgabenta iš Skandinavijos miškų ir apdorota dar vikingų išbandyta metodika, kaitinant išorinį medinių polių paviršių ir taip padidinant jų patvarumą.

Komplekse buvo įrengti 128 butai, kurių plotas siekia nuo 44 iki 225 kvadratinių metrų – visi jie skirtingų dydžių, formos ir aukščio. Taip pat šiame komplekse duris atvėrė parduotuvės, kavinės. Projektas įgyvendintas dviem etapais: 2014 m. liepos mėn. buvo užbaigtas pirmas etapas, po metų antras. Viso kompleksas užima beveik 20 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją.

Integruotos energijos dizainas

Ne mažiau svarbu, jog „The Waterfront“ projektas buvo kuriamas taikant Integruotos energijos dizaino (IED) principą, tad projektuojamos erdvės bei tikslai buvo apsibrėžti jau pačioje proceso pradžioje. Remiantis IED metodu, projektuojamos nevienodos pastatų formos, plotas nustatomi atsižvelgiant į vietinį klimatą (vėjas, saulė), taip siekiant sumažinti energijos poreikį ir sukurti dinamišką šviesos / pavėsio santykį dienos metu. Taigi, jau nuo pat pradžių buvo akcentuojamos pasyvios komplekso pastatų savybės, tokios kaip forma, langų, sienų orientacija bei konkrečios statybinės medžiagos.

Pavyzdžiui, buvo suprojektuotos istrižos pastatų fasadų ir stogų linijos, tokiu būdu visose patalpose bei centrinėje bendruomenės aikštėje sukuriant maksimalų dienos apšvietimą, tikslingai panaudojant saulės energiją ir taip sumažinant energijos poreikius.

Be to, pastatai išrikiuoti išilgai krantinės, kad iš visų apartamentų atsivertų vaizdai ir į miestą, ir į fjordą. Sudėjus visus dizaino elementus – išdėstymą, skirtingus patalpų plotus, formas, langų orientaciją, panaudotas medžiagas – buvo suprojektuotas įspūdingas, išties socialiai tvarus gyvenamasis komplekas, tinktantis šeimoms ir vienišiems, jauniems bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Medžio estetika gurmanams

Dar vienas miško kvapo ir jūros dvelksmo įkvėptas projektas – 544 kvadratinių metrų NOA restoranas Talino įlankoje, kuri yra pakankamai sudėtinga vieta architektūrinėms interpretacijoms. Čia nuolat keičiasi temperatūra, tvyro sūrus oras, o nuo jūros nepaliaujamai pučia lengvesnis ar stipresnis vėjas. Tačiau, panašu, jog estų architektų biuro „KAMP Architects“ kolegoms Peeteriui Loo, Janui Skolimowskiui ir Kasparui Kruuse‘ui pati aplinka padiktavo ir projekto idėją, ir jos sprendimą.

Užsakovų tikslas buvo atidaryti restoraną, kurio langai gręžtųsi ir į jūrą, ir į Talino senamiestį, o kitos pastato pusės būtų uždarytos. Kadangi restoranas išsiskiria ambicinga architektūra, architektai pastato fasadui pasirinko naudoti patvaraus ir estetiškai patrauklaus termiškai apdoroto uosio profilius. Pastato fasadas yra padengtas termiškai apdorotomis uosio plokštėmis, o terasa bei aplinkinės sienos – baltais dažytomis pušies lentomis.

Siekdami harmoningo vientisumo ir išbaigtumo, termiškai apdorotą uosį architektai pritaikė ir interjere – subtiliai panaudodami jį vienos iš kelių restorano salių, „Šefo“ salės sienoms bei grindims. Harmoningo vientisumo įspūdį sustiprina terasos centre augantis uosis. Prieš tai sklype augo keli seni uosiai, o projekto autoriai ketino išsaugoti bent vieną jų. Deja, pasirodė, jog medžiai buvo per seni, todėl pasodintas naudas medis. Architektų ambicijos ir įgyvendinti iššūkiai neliko nepastebėti architektūros gurmanų – 2015 m. projektas pelnė Estijos architektūros apdovanojimą („Estonian Architecture Awards“).

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.