Blog

Studentai pasiūlė būdų atgaivinti „Pieno centro“ rūmus Kaune

„Pieno centro“
„Pieno centro“ rūmai. Norbert Tukaj nuotr.

Tikriausiai neįsivaizduojame Kauno Laisvės alėjos be istorinio, vieno iš ryškiausių tarpukario Kauno modernizmo pastato – „Pieno centro“ rūmų. Deja, pastaraisiais metais jame retai sužiba šviesos, o pastatas stovi tarsi apmiręs. Užduotį, kaip galima būtų atgaivinti šią vertybę, ir koks verslas jame galėtų sėkmingiausiai įsikurti, gavo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto magistrantai.

Tarpkryptinio projekto užduoties metu į komandas po 5 susivienijo skirtingų studijų krypčių studentai. Komandas sudarė architektai ir Statybos valdymą studijuojantys magistrantai. Studentai įvertino Kauno naujamiesčio aplinką, taikydami geoinformacines technologijas (GIS) tyrė, kaip juda žmonių ir automobilių srautai, kokios funkcijos yra reikalingos miestui, kokie verslai jau yra analizuojamoje miesto dalyje, ir planavo, kas galėtų geriausiai įsikurti šiame pastate. Galiausiai jie turėjo pristatyti savo tyrimus, suplanuotas veiklas, idėjas pateikti vizualiai ir parengti informacinį pastato modelį (angl. – BIM).

Magistrantams dabartinę pastato būklę ir problemą pristatė KTU Projektavimo ir Techninės priežiūros grupių vadovas Gražvydas Visockas. Studentai semestro metu ne tik gilinosi į projektą savarankiškai, bet ir vyko į realų naujai paskirčiai pritaikytą objektą Kauno senamiestyje, dalyvavo Kauno vicemero P. Mačiulio paskaitoje „XXI amžiaus Kauno centras – verslui ir visuomenei“ apie Kauno miesto vystymo perspektyvas, konsultavosi su dėstytojais ir ekspertais. Magistrantams paskaitas apie statinio informacinį modeliavimą skaitė ir kviestiniai dėstytojai: prof. Vishal Singh iš Aalto universiteto (Suomija) ir prof. Kjeld Svidt ir Aalborg universiteto (Danija).

Magistrantų nuomone, istoriniame Vytauto Lansbergio-Žemkalnio kurtame „Pieno centro“ rūmų pastate galėtų puikiausiai įsikurti viešbutis su restoranu ir sporto salėmis, gyvenamieji apartamentai su komercinėmis patalpomis, menų inkubatorius, nedidelės kvadratūros būstai ir erdvės startuoliams.

KTU nuotr.

Projekte dalyvavęs studentas Justas Misiūnas tikino, kad šis tarpkryptinis projektas nors ir pareikalavo daug laiko, atnešė ir nemažai naudos. „Įdomu dirbti su tikru projektu, pastatu, kuris stovi ir yra matomas. Projekto pradžioje gyvai pavaikščiojome po jį, pamatėme jo būklę. Galiausiai viską apskaičiavę nusprendėme, kad čia puikiai tiktų viešbutis. Pristatymo metu verslo atstovai tam tikrai pritarė“, – tikino studentas. Jam pritarė ir kolegė Domantė Vabuolaitė. Ji taip pat džiaugėsi galimybe kartu darbuotis su kitų studijų programų studentais, pamatyti, kaip skirtingai galima žiūrėti į tą pačią problemą, ir, galiausiai, radus sutarimą, pasiskirstyti darbus, siekiant įgyvendinti bendrą projektą. Magistrantas Raimondas Bakutis pasakojo, kad dar rengiant projektą jie buvo susitikę su nekilnojamojo turto vystytojų įmone „Etapas Group“, kurie jiems pristatė savo darbo specifiką, padėjo geriau suvokti, nuo ko pradėti darbus.

Magistrantų darbus vertino ne tik dėstytojai, bet ir KTU Projektavimo ir Techninės priežiūros grupių vadovas Gražvydas Visockas bei įmonės „Etapas Group“ vadovas Mindaugas Velička. Pasak M. Veličkos, studentų idėjos ir darbų struktūra buvo logiška, ir su didesniu ar mažesniu atsipirkimu idėjos įgyvendinamos rinkoje.

Ekspertas pastebėjo, kad tokie projektai itin svarbūs dėl galimybės tarpusavyje bendradarbiauti skirtingų specialybių studentams, kuriems ateityje teks dirbti kartu. „Pasiekti bendros nuomonės ir pateikti ją viešai nėra lengva ir realiame gyvenime, nes kiekviename nekilnojamojo turto projekte dalyvaujantys vystytojai, architektai ir statybininkai beveik visada turi skirtingus prioritetus, kurie, be abejo, kiekvienam yra svarbiausi“, – tikino pašnekovas. Tokių užduočių nauda studentams neabejojo ir G. Visockas. „Džiugu, kad tokie projektai vyksta mūsų universitete, nes tokia patirtis ir praktika labai svarbi greitai besikeičiančiame ir greitos adaptacijos reikalaujančiame statybos ir nekilnojamo turto sektoriuje“, – sakė KTU atstovas.

Tai jau antrasis įgyvendintas tapkryptinis magistrantų semestro projektas. Pernai rudenį magistrantai gvildeno AB „YIT Kausta“ pateiktą naujo pastato statybos problemą.

KTU nuotr.

KTU inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.