„Inreal“ duomenimis, vos 13 proc. šiuo metu šalies didmiesčiuose įgyvendinamų nekilnojamojo turto projektų diegiamos išmaniosios technologijos. Dauguma jų – orientuotos į mažesnes eksploatavimo sąnaudas.
Nepaisant to, kad išmaniųjų sistemų diegimas nekilnojamojo turto projektams suteikia išskirtinumo rinkoje, vystytojai minimaliai investuoja į šias technologijas. Todėl pirkėjai, norintys gyventi išmaniuose būstuose, turi papildomai investuoti į išmaniąsias sistemas.
Pasak „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, nors išmaniosios sistemos pinga ir tampa įperkamos ne tik prestižiniame segmente, aktyvesniam jų taikymui NT rinkoje yra ne viena kliūtis. „Išmaniosios technologijos – santykinai brangus malonumas. Be to, tokių sistemų kūrėjai dažnai tarpusavyje konkuruoja, ir jų gaminiai tampa sunkiai suderinami tarpusavyje, kas sukelia patikimumo problemų, o namų aplinkos stebėjimas ir valdymas nuotoliniu būdu taip pat atveria galimybes kompiuteriniams įsilaužėliams pasinaudoti tuo nusikalstamiems tikslams“, – teigia A. Antanavičius.
2014 metais atlikta įmonės „Hewlett-Packard“ analizė atskleidė, jog išanalizavus 10 pagrindinių išmaniųjų namų sistemų buvo nustatyta apie 250 galimų saugumo spragų. Diegiant išmaniąsias technologijas jau pastatytuose namuose susiduriama su didelėmis remonto išlaidomis, tiesiant naujus kabelius, tad tai ne visada yra patrauklu ir priimtina.
Tikėtina, kad išmaniųjų sistemų plėtra Lietuvos NT rinkoje artimiausiais metais vyks tik pavienių NT pirkėjų iniciatyva.
