Blog

Lietuvos NT rinka kol kas stabili

Gyvenvietė „Ambercity“. Bendrovės „PPI Group“ nuotr.

Skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti per artimiausius porą metų, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Kita grėsmė – jau kurį laiką nepalanki Šiaurės šalių NT rinkos raida, galinti neigiamai atsiliepti mūsų šalies ūkiui.

„Ir auganti ekonomika, ir naujausi vadinamieji streso testai, parodantys, kaip mūsų bankai atlaikytų galimus šokus, patvirtina, kad Lietuvos finansų sektorius yra stiprus. Tačiau sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo – turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam ciklui perėjus į augimo fazę, privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams“, – sako V. Vasiliauskas.

Per 2016 m. skolinimo gyventojams ir įmonėms apimtis išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimo tempą. Pernai labiausiai padidėjo NT paskolų portfelis. Kartu gerėjo ir paskolų portfelio kokybė – mažėjo blogų paskolų suma. „Lietuvoje NT rinka šyla, bet apie jos perkaitimą kalbėti per anksti. Vis dėlto, jei NT rinkos temperatūra pakiltų virš saugios ribos, esame pasirengę nedelsdami reaguoti ir riboti pernelyg rizikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. Priemonių tam turime“, – sako V. Vasiliauskas.

Neigiamų pasekmių Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis. Jeigu NT kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnė skolinimo apimtis mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.

2016 m. pastebimai išaugęs NT rinkos aktyvumas, didėjo ir 2017 m.

2016 m. pastebimai išaugęs NT rinkos aktyvumas, didėjo ir 2017 m.

Lietuvos banko finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad būsto kainų augimą ir toliau veiks nemažai svarbių rodiklių – darbo užmokesčio, nuomos kainų, bankų skolinimo sąlygų raida, rinkoje vyraujantys lūkesčiai ir besikeičianti demografinė padėtis.

Vis dėlto tikėtina, kad per 2017 m. būsto kainos didės lėtesniu tempu nei 2016-aisiais dėl lėčiau augsiančių atlyginimų, lėtėjančio nuomos kainų augimo bei palyginti nuosaikių NT rinkos dalyvių ir namų ūkių lūkesčių dėl būsto kainų raidos. Be to, ilgainiui vis didesnę įtaką būsto rinkos raidai darys mažėjantis gyventojų skaičius bei apskritai prastėjanti šalies demografinė padėtis, ji lems ir santykinai mažesnę būsto paklausą vidutiniu laikotarpiu. Jei balandžio ir gegužės mėn. įvykęs pastebimas būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas nebus trumpalaikis, būsto kainos mažėjant paklausai taip pat gali sumažėti.

Dauguma NT rinkos dalyvių nurodė, kad naujo buto pirkėjas Lietuvos didmiesčiuose pastaruoju metu reikšmingai nesikeitė. Didžioji dalis Lietuvos banko 2017 m. kovo mėn. vykdytoje apklausoje dalyvavusių NT rinkos dalyvių teigė, kad tipinis naujo buto pirkėjas yra 25–35 m. amžiaus gyventojas.

Kad tipinis būsto pirkėjo paveikslas pamažu keičiasi, dažniausiai nurodė  Vilniaus rinką vertinę apklausos dalyviai. Jų nuomone, sostinėje šiuo metu yra itin paklausūs būstai miesto centre, daugėja jaunų, gaunančių didesnes nei vidutines pajamas pirkėjų, randasi vis daugiau asmenų, kurie perka būstą nesukūrę šeimos. Būstą perkantys emigravę asmenys didžiuosiuose miestuose sudaro panašią dalį pirkėjų: kas dešimtą sandorį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sudaro užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.

Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.