Blog

Lietuvos bendrojo plano vizija

Lietuvos bendrojo plano

Diskusijos apie naujo Lietuvos bendrojo plano poreikį, lūkesčius, būsimas dokumento funkcijas ir naudą tampa realybe. Aplinkos ministerijos organizuotame forume „Globali ir Lietuva“ kalbėtasi apie esamą ir būsimą dokumento rengimo procesą, rengėjų keliamus tikslus, planuojamas bendradarbiavimo su specialistais ir visuomene formas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, jog svarbiausias Lietuvos bendrojo plano rengėjų siekis, kad dokumentas būtų parengtas ne už uždarų durų, o nuosekliai bendradarbiaujant su specialistais ir visuomene – diskusijose, susitikimuose. Surinkti duomenys neturėtų nugulti stalčiuose, o būtų noriai naudojami mokslo institucijose ar startuolių bendruomenėse. K. Navicko žodžiais, būsimasis dokumentas turėtų būti naudingas planuojant ne tik infrastruktūros pokyčius, bet ir finansines investicijas.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas antrino, kad dauguma esamo iki 2020-ųjų galiojančio, bendrojo plano sprendinių, vienas kurių Vilniaus ir Kauno dvipolis, taip ir liko neįgyvendinti, todėl iš būsimojo dokumento tikimasi integralumo ir efektyvumo bei veiksmingo įgyvendinimo. Beje, Lietuvos bendrojo plano sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050-ųjų.

Šiuo metu vykstantis etapas – esamos būklės analizė – turėtų būti baigta šių metų gegužę (projekto komanda – architektų biuras „Taem Urbanistai“, jungtinės veiklos pagrindu veikianti su Valstybės žemės fondu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir įmone „Sweco Lietuva“).

Vėlesniais etapais bus formuojama bendrojo plano koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendinius – Vyriausybė.

Į procesą įtraukus Seimą ir Vyriausybę, tikimasi, kad bus galima greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją, infrastruktūros projektų poreikį. Antra vertus, kuo daugiau strategijų suguls į vieną dokumentą, tuo aiškesni, efektyvesni, racionalesni sprendiniai bus priimti. Į bendrąjį planą ketinama integruoti aktualias Kraštovaizdžio, Būsto strategijas, šiuo metu teberengiamą Urbanistinę chartiją, kraštovaizdžio politikos aktualijas. Bendrojo plano sprendiniai bus ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Erdvinio planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Baltrušaitis, ilgą laiką dirbęs Belgijoje, pabrėžė, kad dabartinis bendrasis planas – knyga, žemėlapių rinkinys, ateities projektų sąrašas, integralus dokumentas, apimantis daug sričių. „Kodėl bendrasis planas negali būti išsami struktūrinė vizija, adaptuojama prie kintančių socialinių, ekonominių sąlygų, tapti veiksmų planu. Pavyzdžiui, belgai atsisako statiškų planavimo įrankių“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Pagrindiniai bendrajame plane planuojami kelti klausimai – kaip išnaudoti regionų specializacijas, pritaikant ateities iššūkiams, kiek perteklinės infrastruktūros turėsime ateityje, kaip planuoti žinant, kad planas keisis, galiausiai, užtikrinti ilgalaikį plano gyvybingumą.

Architektų biuro „Taem Urbanistai“ architektė Kristina Gaučė pristatė esamą bendrojo plano būklę nagrinėjančią komandą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas rengia dvi – susisiekimo ir nekilnojamojo kultūros paveldo dalis. Bendrovės „Sweco“ specialistai – inžinerinės infrastruktūros ir geologijos dalis. Valstybės žemės fondas pasirengęs atsakyti į klausimus, susijusius su gamtine aplinka.

Aplinkos ministerijos viceministrė Rėda Brandišauskienė atkreipė dėmesį, kad, tik pradėjus rengti Lietuvos bendrąjį planą, atsiliepė nemažai skeptikų, anot kurių, šis planas – stalčiaus dokumentas, kurį parengti kainuoja nemažai lėšų. „Mūsų tikslas, kad naujasis bendrasis planas būtų daug gyvesnis, įrankio funkciją atliekantis dokumentas. Šiandien sudėtinga atsakyti, kokią Lietuvą matysime 2050 metais. Tačiau jei turime viziją, turime ir prielaidų judėti jos link. Planavimo tikslai šiuo atveju ypač tinka“, – apibendrino viceministrė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 2.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.