Seimo Energetikos komisijos baigiamajame posėdyje svarstyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių ateities scenarijai.
Seimo komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei atlikti papildomus degintinų atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m., išanalizuojant pramonės šakas bei jose susidarančių atliekų tvarkymo naujausią situaciją, įvertinant, kokios gamybos ir ūkinės veiklos atliekos pašalintos nepavojingų atliekų sąvartynuose 2016 metais.
Seimo komisija taip pat išreiškė susirūpinimą, kad atliekant Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą nebuvo taikytas kaštų ir naudos analizės metodas, todėl Vyriausybei ji pasiūlė inicijuoti kogeneracinių jėgainių projektų papildomą ekspertinį vertinimą.
Be to, komisija, įžvelgusi Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendinimo trikdžių, paragino Vilniaus miesto savivaldybę ir projekto vykdytojus bendradarbiauti, sprendžiant Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės tolesnės veiklos klausimą, ir esant galimybei surasti sprendimą projekte dalyvauti savivaldybei.
Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. Atsižvelgdama į tai, kad gamybos ir ūkinės veiklos atliekų kiekiai yra sunkiai prognozuojami ir Ūkio ministerijai, atsakingai už gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų tvarkymo reglamentavimą, gamybos ir ūkinės veiklos atliekų prognoziniai susidarymo skaičiavimai iki 2030 m. nėra žinomi, Seimo komisija siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę statyti vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.
Kauno kogeneracinė jėgainė. „Lietuvos energijos“ vizual.
