Blog

Lietuvoje kelią skinasi koncesija

Palangos aplinkkelis tapo pirmuoju susisiekimo infrastruktūros projektu, įgyvendintu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės principu. SA archyvo nuotr.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) būdu įgyvendintų projektų Lietuvoje kol kas mažai. Praktikos stoka, ko gero, lemia tai, kad stinga abipusio pasitikėjimo planuojant projektus.

Specialistai pripažįsta – Lietuvoje VPSP suprantama kaip koncesija, nors jos formų yra gana daug. Iš esmės privačioji ir viešoji partnerystė yra netgi tam tikrų daiktų ar paslaugų pardavimas valstybei – viešieji pirkimai. Vis dėlto, nors yra įvairių VPSP bendradarbiavimo būdų, pasitelkiama tik labai maža jų dalis.

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas „Statybai ir architektūrai“ yra sakęs, jog, pavyzdžiui, Palangos aplinkkelio projektas, sukėlęs sąmyšį dėl sąmatos, jeigu ne VPSP sutartis, nebūtų įgyvendintas iki šiol, nes sąlygų skirti lėšų, reikalingų, kad per keletą metų būtų įvykdytas tokios apimties projektas, nebuvo.

VTPS būdu įgyvendintų projektų, mažėjant Europos Sąjungos paramai, turėtų daugėti, juolab kad Seimas priėmė Ūkio ministerijos parengtą Koncesijų įstatymo naują redakciją, kuri, tikimasi, padės užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje. Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu Europos Sąjungos direktyva dėl koncesijos sutarčių suteikimo bus perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.

Pasak ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, priimta nauja Koncesijų įstatymo redakcija prisidės prie skaidrumo didinimo ir procesų efektyvinimo, ypač investicijų srityje. Įstatyme, siekiant didinti koncesijų instituto patrauklumą, yra įtvirtinama galimybė koncesijas suteikti konkurencinio dialogo būdu, pvz., kai paslaugos arba darbai, dėl kurių yra numatoma koncesija, apima inovatyvius ar projektinius sprendinius, dėl specifinių aplinkybių, susijusių su paslaugų ar darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ar finansine prigimtimi arba tenkančia rizika ir pan.

Be to, kartu su įstatymu teikiamu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu įtvirtinama asmeninė pažeidimus padariusių asmenų (koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams, komisijos nariams ir kitiems asmenims) atsakomybė ir numatyta piniginė bauda.

Priimtame įstatyme įteisinamos dvi skirtingos koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Toks reglamentavimas, kai yra aiškiai apibrėžiamos koncesijų rūšys, koncesijų santykiams suteiks daugiau aiškumo.

Koncesijos sutarties trukmė neribojama, ją nustatys suteikiančioji institucija, atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas.

Įstatyme nustatoma nauja derybų tvarka. Į derybas bus kviečiamas ir antroje dalyvių sąrašo vietoje esantis dalyvis, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų.

Įstatymu įtvirtinama koncesininko pareiga užtikrinti, kad subrangovai, kuriuos pasitelkia ekonominės veiklos vykdytojai, vykdydami koncesijos sutartį, laikytųsi pagrindinių koncesijos suteikimo principų ir tikslų.

Koncesijų įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.