Perkirstas pagrindinių magistralinių kelių Panevėžio rajonas patrauklus logistikai. Todėl nenuostabu čia matyti ne vieną stambų logistikos centrą. Rajone veikia ir nemažai gerai žinomų pramonės įmonių. Tačiau į visa tai investuota gerokai anksčiau – dabar pritraukti investicijų tiesiog nesiseka arba mažai kas daroma, kad jos būtų pritraukiamos.
Investicinę pastarųjų metų aplinką Panevėžio rajone bene geriausiai iliustruoja investicinis plyno lauko projektas Ramygaloje. 2009 metais įsteigtas pramonės parkas kol kas nesulaukė nė vieno investuotojo. Įgyvendinant projektą šalia Ramygalos esantis 12,4 hektaro ploto valstybinės žemės sklypas buvo paruoštas kurtis pramonės įmonėms, čia įrengta visa reikiama infrastruktūra: keliai, inžinerinės komunikacijos. Buvo tikimasi, kad teritoriją netrukus pastebės verslininkai, ims statyti čia gamyklas ir kurti naujų darbo vietų. Tačiau 15 mln. litų, kurių didžiąją dalį sudarė Europos Sąjungos fondų parama, kainavęs projektas grąžos kol kas neduoda.
Specialistai svarsto, kad siekiant pritraukti investuotojų į Ramygalos pramonės parką neužtenka rajono savivaldybės specialistų kompetencijos ir noro. Panaši situacija buvo ir su Panevėžio laisvąja ekonomine zona (LEZ) – kol ją valdė savivaldybė, LEZ buvo apmirusi. Ledai pajudėjo tuomet, kai LEZ valdymas buvo patikėtas privačiai nekilnojamojo turto valdymo įmonei.
Siekiant išjudinti sąstingį, Ramygalos pramonės parke pasigirsta siūlymų kooperuotis su Panevėžio LEZ, parengti bendrą koncepciją, kuri būtų kur kas patrauklesnė nei pavieniai pramonės parkai. Toks sprendimas svarstytas ir Vyriausybės lygmeniu, tačiau realių žingsnių dar nežengta.
Ramygalos pramonės parkas yra strategiškai patogioje vietoje. Sklypai suskirstyti į 5,11, 5,03, 1,82 ir 0,44 hektaro. Pramonės parke rekonstruoti ir nutiesti nauji privažiavimo keliai, inžineriniai vandens tiekimo bei nuotekų tinklai, elektros linijos, dujotiekis.
Rajono savivaldybė turi ir laisvų gamybinės bei buitinės paskirties pastatų, kuriuose būtų galima plėtoti ir gamybinę, ir komercinę veiklą. Nesunku rasti ir laisvų sklypų. Tačiau specialistai įžvelgia per menkus rajono savivaldybės specialistų gebėjimus prisivilioti investuotojų arba tiesiog abejingumą.
Žvelgiant į statistinius rodiklius, Panevėžio rajonas tikrai nebūtų prastas pasirinkimas plėtoti verslą. Praėjusiais metais darbingo amžiaus gyventojų Panevėžio rajone buvo 23 232 – tai vienas geresnių rodiklių apskrityje. Užimtųjų gyventojų skaičius 2013 metais siekė 12,9 tūkst. ir nuo 2010 metų paaugo 8,4 proc. Tačiau vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2012-aisiais buvo mažiausias palyginti su kitų apskrities savivaldybių ir siekė 1612 litų.
Palyginti su 2010 metais, socialinių išmokų gavėjų skaičius 2013-aisiais sumažėjo smarkiai – nuo 3515 iki 2997. Kartu krito ir išlaidos socialinėms pašalpoms: 2011 metais tam reikėjo 10,9 mln. litų, o praėjusiais – 6,7 mln. litų.
Šių metų pradžioje rajone buvo įregistruota 1610 ūkio subjektų, tačiau veikiančių buvo beveik per pusę mažiau – 839.
Statybos darbų 2013 metais Panevėžio rajone atlikta už daugiau kaip 71,4 mln. litų – tai gerokai daugiau nei 2012 metais, kai statybos darbų apimtys siekė 45,5 mln. litų. Pernai rajonas apskrityje išlaikė lyderio pozicijas pagal pastatytus negyvenamuosius pastatus bei būstus – atitinkamai 12 ir 70. Rajone didėja išduotų leidimų statybai skaičius.
Seno būsto modernizavimas čia vyksta palyginti lėtai, dėl to blogėja jo techninė būklė ir didėja energijos išteklių naudojimas. Renovacija duotų papildomą impulsą ir statybų sektoriaus veiklai.
Specialistai taip pat pastebi, kad Panevėžio rajono savivaldybės plėtra itin priklauso nuo Panevėžio miesto savivaldybės plėtros, o ši kai kuriais atvejais gali trukdyti suplanuotai rajono plėtrai.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Supranta investicijų svarbą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Laurynas Rekašius
Panevėžio rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 7 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai viršijo šalies vidurkį (49 balai) ir siekė 71 balą (iš 100 galimų). Tai rodo stiprų investicinės aplinkos gerėjimą Panevėžio rajone, palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais.
Verslo sąlygų gerėjimą puikiai atspindi augantis veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. Per vienus metus jis pakilo nuo 19 iki 22 (2013 metais). Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, tik šiek tiek nusileidžia šalies vidurkiui ir siekia 3960 litų. Šis rezultatas vertinamas ypač gerai atsižvelgus į augimą, kuris per pastaruosius septynerius metus investicijų kiekį padidino 2,4 karto.
