Blog

Kongresų centro statybos: ar Ryga ir Talinas pralenks Vilnių?

Valstybės įmonei Turto bankui po Viešųjų pirkimų tarnybos raginimų nutraukus  Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rangos darbų viešojo pirkimo procedūras, pasigirdo nuogąstavimų, kad Vilnius, pirmasis iš Baltijos šalių paskelbęs, kad jau 2018-aisiais turės tarptautinius reikalavimus atitinkantį kongresų centrą, gali likti paskutinis – Lietuvos sostinę aplenkti pasiryžusi ir Ryga, ir Talinas.

Rygos konferencijų ir koncertų centro statybos taip pat pripažintos valstybei svarbiu objektu, jas ketinama užbaigti iki 2021-ųjų. Estų planai – sovietmečiu iškilusių sporto ir koncertų rūmų Talino uosto pašonėje transformacija į modernų kongresų centrą – turėtų būti realizuoti kitąmet.

Anot SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, sostinės centre įsikūrusios ir didelėms konferencijoms pritaikytos vietos nauda būdų teigiama, o išleisti 20–30 mln. eurų šiam centrui valstybei turėtų tiesiogiai ir netiesiogiai atsipirkti maždaug per dešimtmetį.

Tarptautinius standartus atitinkantis konferencijų centras pačiam miestui tai ne tik prestižo reikalas – į tokiuose centruose vykstančius renginius dažniausiai susirenka verslo atstovai, kurie apgyvendinimui, maistui, kitoms paslaugoms linkę išleisti daugiau negu į pažintines ekskursijas atvykstantys svečiai iš gretimų valstybių.

Banko analitiko manymu, dabartinis viešbučių plėtros bumas Vilniuje taip pat susijęs ne tik su laukiamu turistų pagausėjimu, bet ir tokio konferencijų centro atsiradimu, kuris anksčiau ar vėliau pradės veikti. Žinoma, atkreipė dėmesį T. Povilauskas, visada daugiau uždirba tas, kas pirmiau ateina į rinką, tad Ryga ar Talinas, kur ir viešbučių kambarių vienam miesto gyventojui tenka daugiau, ir kur apgyvendinimo bei maitinimo įtaka visoje ekonomikoje daug didesnė, bent kol kas turi pranašumą.

Portalas SA.lt primena, kad  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) prieš kurį laiką informavo Turto banką, jog vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pačiu metu, kai buvo vykdomos pirkimo procedūros, dirbo ir įmonėje „Irdaiva“, dalyvavusioje konkurse. Po šios žinios viešojo pirkimo procedūros buvo sustabdytos. Dar anksčiau Viešųjų pirkimų tarnybai abejonių sukėlė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos darbams reikalinga suma. VPT taip pat konstatavo, kad lėšos pirkimui suplanuotos netinkamai, o neskelbiamų derybų metu tiekėjo pasiūlyta projekto kaina – beveik 27,6 mln. eurų – yra per didelė.

Architektas Sigitas Kuncevičius, parengęs projektinius kongresų centro siūlymus, yra sakęs, kad geresnės vietos tokio tipo veiklai Vilniaus mieste nėra: „Viena vertus, iš terasos, kuri įrengta virš cokolinio aukšto, matyti pagrindiniai sostinės akcentai: Vilniaus piliavietė, Trijų kryžių kalnas, Vilnios vingis, senamiesčio siluetas. Kita vertus, dėkinga pati sporto rūmų vieta: greta yra visa reikiama infrastruktūra. Svarbiausia, kad mes vieną vertingiausių XX amžiaus pastatų pritaikysime naujam gyvenimui, taip pareikšdami pagarbą ir istoriniams įvykiams, ir čia vykusiems kultūros renginiams.“

2006-aisiais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatą įtraukė į Kultūros vertybių registrą. Objektas pripažintas kultūros vertybe dėl originalios vantinės stogo konstrukcijos ir nepriklausomybės aušrą žyminčių ženklų – čia 1988 metais įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.