Statistika rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius didėja tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Dėl mažėjančių demografinių išteklių kituose šalies miestuose ir prognozuojamos sparčios urbanizuotų teritorijų plėtros Lietuvoje didėja netvarios teritorinės plėtros rizika. Didiesiems miestams stinga kompaktiškumo, o tai labai apsunkina efektyvų išteklių naudojimą.
Lietuva užima pirmą vietą ES pagal dirbtinai sukurtą paviršiaus plotą vienam gyventojui pagrindiniuose šalies miestuose. Aplinkos ministerijos nuomone, labai svarbu peržiūrint savivaldybių bendruosius planus ir kitus plėtros dokumentus, realiai įvertinti naujos plėtros poreikius, infrastruktūros kaštus ir vietoje naujai urbanizuojamų teritorijų rinktis jau užstatytų teritorijų atnaujinimą. Antraip Lietuvos gyventojai taps dar „turtingesni“ pagal vienam gyventojui tenkantį užstatytą plotą ir jiems teks neracionalios infrastruktūros išlaikymo našta. Gali atsirasti užstatytų, tačiau gyventojų mažėjimo krizę išgyvenančių teritorijų, gyvenviečių.
Dauguma savivaldybių bendrųjų planų buvo parengti prieš ekonominę krizę, t.y. tuo metu, kai manyta, kad nekilnojamojo turto, tiksliau – būsto, paklausa niekada nesibaigs. Todėl bendruosiuose savivaldybių planuose iki šiol numatyta plėtra buvo nepamatuotai didelė, nepakankamai kotroliuoti suburbanizaciniai procesai – priemiesčių plėtimasis. Šiemet nemažai Lietuvos savivaldybių planuoja keisti ar koreguoti savivaldybės teritorijos bendruosius planus, nes jų sprendiniai buvo rengti dešimčiai metų.
Atsižvelgiant į Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ilgalaikius (iki 2020 metų) būsto tikslus, vienas iš svarbiausių uždavinių – gerinti būsto kokybę. Todėl Aplinkos ministerija ragina Lietuvos savivaldybes siekti miestų kompaktiškumo.
