Žinia apie Karoliniškėse pastatytą daugiabutį, kuris oficialiuose dokumentuose – tik gretimo viešbučio patalpos, pribloškė ir namo gyventojus, kurie džiaugėsi įsigiję butus puikioje sostinės vietoje, ir statybų inspektorius, kurie suskubo situaciją aiškintis teisme.
Tik atsakyti, kodėl skaičiuoti pastato aukštus ar ieškoti kitų pažeidimų imtasi tik šią istoriją paviešinus žiniasklaidai, nėra taip paprasta. Kaip ir atsekti, kas padėjo reikiamą parašą ant leidimo. Žinoma tik tai, kad tai padaryta vadovaujant ankstesniam merui. Taigi, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas, kartu su projekto plėtotoju tapęs atsakovu teisme, lyg ir prisiima svetimas nuodėmes. Vis dėlto tokių, inspektoriams abejonių keliančių statybų istorijų, ne viena. Ir net ne keletas.
Sostinės savivaldybė imasi ginti savo mundurą: sukvietė įvairių institucijų ekspertus, architektų profesinę bendruomenę padiskutuoti apie urbanistinę etiką, tiksliau – aptarti pastaruoju metu daug diskusijų sukėlusių atvejų, kai mieste pradedami statyti komercinės ar rekreacinės paskirties pastatai vėliau parduodami kaip butai, kai grubiai pažeidžiami miesto Bendrojo plano reikalavimai ir kt. Sostinės valdžios lūkesčiai išties verti pagyrų – kad tokios istorijos netaptų norma ir valstybės institucijų toleruojama praktika. Bet juk pasikeitimai neįmanomi staiga? Ir ar tokiomis patalpų paskirties transformacijomis išties suinteresuoti architektai?
„Kai institucijos nebeatsirenka, kas kaltas dėl pažeidimų, reikia pradėti žiūrėti viena kryptimi ir inicijuoti, kad nesąžiningi architektai, kurie gudraudami žada statyti viešbutį ar sanatoriją, o pastato daugiabučius, atsidurtų padidintos rizikos sąraše, prarastų kvalifikacijos atestatus. Siekdamas didesnio procesų viešumo ir skaidrumo, lygiagrečiai inicijuosiu naujovę – įdiegsime galimybę įvertinti sprendimus ir veiksmus priimančių savivaldybės specialistų darbą, projektus vertins „daugiau akių“. Nieko neįtardami neteisėtai pastatytuose daugiabučiuose butus jau nusipirkę vilniečiai neturi tapti situacijos įkaitais, atsakomybę turės prisiimti verslininkai ir tokius spendimus priėmę tarnautojai“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.
Pasak savivaldybės Vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, apie susiklosčiusią neigiamą, tačiau teisės aktų nedraudžiamą praktiką savivaldybė ne kartą žodžiu ir raštu įspėjo teisėkūros ir statybų priežiūros institucijas. Akcentuota, kad statyti komercinį pastatą vystytojams daugeliu atvejų išties „patogiau“: juk gali pastatyti iki 2 kartų daugiau parduodamo ploto nei gyvenamajame pastate, jiems nereikia įrengti vaikų žaidimo aikštelių, numatyta mažiau automobilių stovėjimo vietų sklype. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė tiek konkrečiame name, tiek aplinkinėse teritorijose. Ir jokie teisės aktai nedraudžia vystytojui išparduoti pastato dalimis – viešbučių kambariais, apartamentais ar sanatorijų palatomis. Teisės aktai nedraudžia tokiame pastate esančioje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Mokesčių inspekcija tokio turto, jeigu ten deklaruojamas vienintelis šeimos būstas, net neapmokestina komerciniam nekilnojamam turtui taikomais mokesčiais.
Vystytojai naudojasi teisės aktų sudarytomis sąlygomis pateikti rinkai pigesnį būstą, o pirkėjai naudojasi galimybe sutaupyti. Su problemomis – stovėjimo vietų ar vaikų žaidimo aikštelių trūkumu, pernelyg tankiu užstatymu – susiduriama vėliau, ir tuomet jas dažniausiai tenka spręsti miesto biudžeto lėšomis. Galios atmesti pagal teisės aktus parengtą projektą, remiantis vien įtarimu, kad jis ateityje bus paverstas daugiabučiu, savivaldybė neturi, tačiau, tardamasi su valstybinėmis institucijomis ir architektų savivalda, inicijuos pokyčius.
Diskusijoje dalyvavę Lietuvos architektų sąjungos, Architektų rūmų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento atstovas ir Miesto plėtros departamento atstovai drauge svarstė, ką daryti, jog situacija gerėtų, ieškojo galimų išeičių.
Sutarta dėl vienos efektyvesnių „auklėjimo“ priemonių – įrašyti nesąžiningai veikiančius ir etiką pažeidusius verslo įmones ir projektuotojus į didesnės rizikos sąrašą. Taip pat nutarta užtikrinti procesų viešumą, sudaryti galimybes jau projektų vertinimo pradžioje numatyti keletą barjerų, kurie leistų laiku pastebėti rizikas.
