Oras, vanduo ir šviesa žmogaus organizmui yra gyvybiškai svarbūs. Norint gerai jaustis, visi šie dalykai turi būti kokybiški. Drumzlino vandens gerti nesinori, užterštą orą irgi labai greitai pajaučiame. O ar skiriame nekokybišką apšvietimą? Kaip pasirūpinti kokybišku? Kokį poveikį apšvietimas daro apskritai?
Teigiamai veikia nuotaiką
Šviesa žmogaus organizmui teikia būtiną energiją, saulės šviesa yra vienintelis natūralus vitamino D šaltinis. Galvojant apie energinį būsto efektyvumą nereikia pamiršti ir apšvietimo. Tai nereiškia, kad būtina nusipirkti kuo mažiau energijos naudojančių elektros lempučių. Miuncheno (Vokietija) taikomųjų mokslų universiteto profesorius Herbertas Plischke pirmiausia patarė pasirūpinti kokybiškesniu natūraliu apšvietimu, kad į patalpas sklistų kuo daugiau natūralios šviesos.
„Natūrali dienos šviesa ne tik sukuria vizualinį pojūtį – ji veikia ir biologinį žmogaus laikrodį, kai kūnas persijungia iš nakties į dienos ritmą ir atvirkščiai. Natūralus apšvietimas kontroliuoja žmogaus hormonus, juos suaktyvina, reguliuoja budrumą“, – aiškino prof. H. Plischke.
Jis priminė, kad apšvietimas turi didelį poveikį žmonių sveikatai. Prastas apšvietimas gali netgi pažeisti tam tikras žmogaus funkcijas. O jeigu patalpų apšvietimas geras, žmonės tampa atsparesni stresui, pagerėja jų mąstymas. Mokslininkai yra įrodę, kad apšvietimas smegenis gali veikti įvairiai ir daryti poveikį nuotaikai, darbo rezultatams, socialiniam elgesiui.
„Tinkamas apšvietimas yra savotiškas antidepresantas, jis veikia kur kas geriau nei vaistai. Žinoma, tai labiau pasakytina apie natūralią šviesą. Geras natūralus apšvietimas gali turėti netgi gydomąjį poveikį. Antai užuot hiperaktyvius vaikus gydžius vaistais, galima išmėginti šviesos terapiją – tinkamai apšviestose patalpose tokie vaikai geriau susikaups. Deramai apšviestose patalpose žmonės ilgiau išlieka budresni. Šviesa stimuliuoja smegenis. Ilgiau pabuvę uždarose patalpose, pavyzdžiui, konferencijų salėse, kur apšvietimas yra tik dirbtinis, žmonės bus apsnūdę, jaus nuovargį. Atsidūrę patalpoje, kurioje apšvietimas yra natūralus, jie pastebimai pagyvės“, – sakė prof. H. Plischke.
Olandijoje atlikti tyrimai parodė, kad žmonės geriau dirba ir susikoncentruoja esant tinkamam apšvietimui. Kokybiškai apšviestose patalpose žmonės dirbdami jautėsi žvalesni, gyvybingesni, ištvermingesni.
Kur aukso vidurys?
Jau kurį laiką Europos Sąjungos valstybėse yra uždrausta gaminti ir importuoti kaitrines lemputes, jas pakeitė taupiosios. Visuomeniniuose pastatuose pirmenybė dar skiriama vadinamajai dienos šviesai – liuminescencinėms lempoms. Nors tokio apšvietimo kokybė sulaukia ir neigiamų vertinimų, jis pasirenkamas dėl nedidelės kainos ir, žinoma, ekonomiškumo. Brangi, bet kokybiška alternatyva – vis labiau propaguojamas LED (šviesos diodų) apšvietimas. Tačiau jis irgi būna kokybiškesnis ir ne toks kokybiškas priklausomai nuo to, kur ir pagal kokius parametrus pagaminami diodai.
Dauguma žmonių jaučia, kad liuminescencinės lempos juos blogai veikia. To priežastis – šios lempos spinduliuoja tą patį radiacijos tipą, kaip ir katodiniai monitorių kineskopai, kuriuose yra kenksmingų toksinų: fosforo ir gyvsidabrio garų. Todėl liuminescencinės lempos kartais ir vadinamos gyvsidabrinėmis.
Šviesos diodai – vieni našiausių šviesos šaltinių. Antai 100 W galingumo jau nenaudojamų kaitrinių lempučių šviesos našumas yra 14 lm/W, fluorescencinių lempų priklausomai nuo galios – 40–100 lm/W, o LED diodų baltos šviesos našumas siekia daugiau kaip 200 lm/W.
Palyginti su kitais dirbtinės šviesos šaltiniais, kai nėra galimybės valdyti šviesos parametrus, šviesos diodai yra puiki priemonė įvairioms spalvinės temperatūros vertėms gauti ir šviesos intensyvumui valdyti. Be to, šviesos diodai pasižymi didelėmis trumpabangės (mėlynos) šviesos valdymo galimybėmis. Mėlyna šviesa stipriai veikia biologinius žmogaus procesus, nuo jos priklauso ir hormono melatonino gamyba.
Miuncheno taikomųjų mokslų universiteto profesorius H. Plischke atkreipė dėmesį, kad pernelyg didelis mėlynos šviesos kiekis gali sutrikdyti biologinį žmogaus laiką: bus jaučiamasi, tarsi patekus į kitą laiko juostą. Todėl reikia ieškoti optimalaus dirbtinio apšvietimo. Gyvenamosiose patalpose rekomenduojamas šiltesnės spalvos apšvietimas, darbo patalpose – šalta ar neutrali balta šviesa.
Viskas prasideda nuo projektavimo
Rengdami namo projektą būsimi šeimininkai dažnai pageidauja didesnių langų – tam, kad patalpose būtų daugiau šviesos. Didelį dėmesį reikia skirti ir projektuojant dirbtinį apšvietimą. Net labai gerai suprojektuoto interjero patalpoje nebus jauku, jeigu ji bus prastai apšviesta.
Vidaus apšvietimas turi būti kuo artimesnis natūraliam. Tinkamai išdėstyti šviestuvai teigiamai veikia energijos srautus. Nustatyta, kad žmonėms tinkamiausia yra apvali šviestuvų forma, nes ji simbolizuojanti saulę. Patalpose, be bendro apšvietimo, būtini ir lokalūs šviesos šaltiniai – toršerai, stalo šviestuvai.
Tobulėjant apšvietimo technologijoms, vis daugiau mokslininkų, inžinierių ir pramonės atstovų pradeda plėtoti vadinamąsias į žmogų orientuoto apšvietimo technologijas (ang. Human Centric Lighting). Siekiama, kad toks apšvietimas užtikrintų vizualinius poreikius (galimybę matyti ir tinkamai atlikti užduotis konkrečioje erdvėje), ne trikdytų biologinį laikrodį, bet jį sinchronizuotų pagal paros ritmą, kuo mažiau trikdytų gyvąją gamtą, t. y. vabzdžius, gyvūnus, augalus tamsiuoju paros metu, šviestų tik ten, kur reikia, ir tada, kada reikia, taupytų energijos sąnaudas ir mažintų šviesos taršą.
Todėl vis dažniau ateitis siejama su LED apšvietimo sistemomis, kurios leidžia reguliuoti spektrinę apšvietimo sudėtį, intensyvumą, trukmę, kryptingumą, o tai yra svarbūs parametrai norint pritaikyti apšvietimą konkrečiose erdvėse.
LED našumas ir ekonomiškumas
Nedidelė maitinimo įtampa ir mažos eksploatavimo išlaidos dažniausiai akcentuojamos kalbant apie LED. Ir tai tiesa. Šviesos diodui pakanka 2–3,5 volto tiesioginės įtampos. Be to, galima sutaupyti orientuojantis į šviesos diodų, kurių tarnavimo laikas yra net iki 10 metų, ilgaamžiškumą. Žinoma, patariama rinktis patikimus ir kokybiškus LED gaminius, atkreipti dėmesį į suteikiamą garantiją ir pogarantinę priežiūrą.
Šviesos diodai – vieni našiausių šviesos šaltinių. Jie, kitaip nei įprastos lemputės, turi labai plačias šviesos srauto intensyvumo valdymo galimybes. Šviesos intensyvumas valdomas keičiant per šviesos diodą tekančios srovės stiprį ar moduliuojant srovę tam tikrais metodais. Šviesos diodų šviesos našumas mažinant maitinimo srovę didėja.
Šie šviesos šaltiniai neskleidžia nepageidaujamų ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių. Jie taip pat gerai veikia esant žemai temperatūrai, o spinduliuotės srautas priklauso nuo temperatūros – kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnis išskiriamas srautas esant tokiai pat maitinimo srovei. O fluorescencinės lempos yra skirtos naudoti kambario temperatūroje – jų šviesos srautas stipriai mažėja krintant ar kylant temperatūrai.
Šviesos diodai, kitaip nei liuminescencinės lempos, neturi kenksmingų ar pavojingų aplinkai medžiagų, todėl juos eksploatuoti galima nesibaiminant.
Reklama: apšvietimo kaina
