Top Baneris

Klaipėdoje – ilgai laukti projektai

2014 gegužės 24 d.
Pasidalykite straipsniu

Klaipėdos miestas įvardijamas kaip neabejotinas lyderis pritraukiant investicijų. Tačiau pastaruoju metu suklusta – uostamiestyje mažėja gyventojų, dėl to nerimauja ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Atvyksta vis daugiau kruizinių laivų, tačiau turistai nelabai turi ką čia veikti. Nepaisant visko, mieste įgyvendinama ar ketinama įgyvendinti ne vieną projektą, diskutuojama dėl prioritetų. „Statyba ir architektūra“ pateikia keletą projektų, dėl kurių pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos.

Tiltas į Kuršių neriją

Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra. Klaipėdiečiams tiltas lyg ir nebūtinas, Neringos gyventojams, kaip ir turistams, jo reikia. Aplinkosaugininkai prieš tokį projektą stojasi piestu.

Pastaruoju metu įvyko nemažai diskusijų tarp įvairių sričių specialistų, valdininkų. Tačiau konkretūs sprendimai nepriimami. Labiausiai už tiltą pasisako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Anot jos vadovų, laivų srautai uoste intensyvėja, o pradėjus veikti naujam keleivių ir krovinių terminalui skersai nuolat plaukiojantys keltai taps nemaža kliūtimi. Konteinervežių, keleivinių keltų ir automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai susikirs, gali iškilti įvairių grėsmių.

Pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos, kaip geriau patekti į Kuršių neriją – Smiltynės keltais ar statyti tiltą.

Pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos, kaip geriau patekti į Kuršių
neriją – Smiltynės keltais ar statyti tiltą.

Neringos gyventojų apklausa parodė, kad tilto statybai pritaria daugelis. Didžiausi šio galimo projekto kritikai – aplinkosaugininkai. Jų teigimu, toks objektas nenumatytas jokiuose strateginiuose miestų plėtros ir teritorinio planavimo dokumentuose. Gali būti, kad tiltas smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, į šią saugomą teritoriją nusidriektų didžiuliai autotransporto srautai.

Tilto šalininkai sako priešingai. Anot jų, kai jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų, keltai stoviniuos ir prie jų susidarys milžiniškos spūstys. Bus sutrikdytas automobilių eismas, smarkiai padidės oro tarša. Per metus į Kuršių neriją perkeliama apie 600 tūkst. automobilių. Tiltu jie judėtų nekliudomai ir nekiltų išvardytų problemų. O įvažiuojančiųjų srautus reguliuotų mokestis už įvažiavimą į Kuršių neriją.

Valdininkų požiūris į tiltą irgi skiriasi. Neringos valdžia tokį projektą linkusi skatinti kaip tik įmanydama. O Klaipėdos miesto vadovai žiūri atsargiau ir norėtų, kad išliktų abi žmones per Kuršių marias plukdančios perkėlos.

Išvadą dėl tilto į Kuršių neriją statybos galimybių parengusių Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistų nuomone, tiltas gali būti pakeliamas arba pasukamas. Dar vienas variantas būtų statyti aukštą vantinį tiltą ant 14 metrų ilgio betono atramų. Viduryje irgi galima įrengti pakeliamą arba pasukamą konstrukciją, kad tilto nekliudytų jachtų stiebai.

Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias be projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų būtų kainavęs 45–60 mln. litų. Dabar kaina gerokai šoktelėtų – iki 170–230 mln. litų. Apmokestinus tiltu riedančius automobilius, investicijos atsipirktų per 5–6 metus. Svarstoma ir galimybė projektą, jeigu jam būtų pritarta, įgyvendinti koncesijos būdu.

Piliavietė

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas teritorijos tarp Pilies gatvės, Baltijos laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės planas. Planuojamos teritorijos dydis yra ~27 hektarai.

Didžiąją dalį teritorijos užima Klaipėdos miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomi ir bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ nuomojami žemės sklypai. Likusi dalis – laisva valstybinė žemė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomos krantinės ir kitų savininkų žemės sklypai.

Planuojama teritorija yra svarbi senamiesčio vieta, kur Klaipėdos miestas turi priėjimą prie Kuršių marių ties Klaipėdos piliaviete. Plėtojant suplanuotą teritoriją siekiama atkurti pilies ir bastionų kompleksą, atverti Klaipėdos miesto gyventojams svarbią miesto dalį, kuri šiuo metu laivų remonto įmonės vis dar yra naudojama žvejybinių ir kitų laivų remontui. Ilgainiui visa teritorija būtų pritaikyta kultūros, turizmo, kitiems visuomenės poreikiams.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video