Blog

Kelionėms per upę – nekasdienis transportas

Srovės energijos keltas „Uperis“.

Ar entuziastų grupės kuriamą srovės energijos keltą „Uperis“ priglaus tik Neris, ar jis „išplauks“ į platesnius vandenis, priklausys nuo kūrėjų ketveriukės Donato Sasiulio, Šarūno Šlektavičiaus, Justino Dūdėno ir Pauliaus Zavišos ambicijų ir kantrybės. O šių netradicinės susiekimo priemonės išradėjams išties nestinga. Apie tai, kaip idėjos tampa kūnu ir kiek kainuoja noras daryti gerus darbus, pokalbyje su vienu „Uperio“ kūrėjų P. Zaviša.

Pristatykite plačiau, kas yra srovės energijos keltas „Uperis“?

„Uperis“ – keltas, judantis padedant upės srovės energijai. Keltas, pritvirtintas virve, nuo vieno iki kito upės kranto juda kaip laikrodžio švytuoklė. Juda todėl, kad apačioje turi besisukinėjantį peleką, kuriam pasisukus į vieną pusę srovė keltą stumia į vieną krantą arba atvirkščiai.

Svarbu tai, kad „Uperis“ nekliudo laivybai. Turime savadarbį lyno keltą, kuris jungia du Neries krantus, Čiobiškyje, tačiau bėda ta, jog laivai šioje vietoje praplaukti nebegali. „Uperis“ judėdamas iš vieno kranto į kitą palieka vieną upės pusę laisvą, taigi, laivybai nekyla jokių problemų. Dėl šios priežasties keltas tinkamas didmiesčiui, o ne apleistai, mažai apgyvendintai teritorijai, kur laivybos nėra.

Ar „Uperiui“ reikalingas vairininkas?

Mūsų tikslas, kad vairininkas nebūtų reikalingas, tačiau tam reikia papildomų investicijų. Antra vertus, lietuviai, priešingai nei skandinavai ar estai, linkę į vandalizmą, taigi, vairininkas turėtų atlikti ir sargo funkciją. Mat „Uperis“ kainavo daugiau nei 30 tūkst. eurų. Dalį šių pinigų skyrė Kultūros taryba, nes mūsų projektas gavo rėmimą. Tačiau nemaža dalis yra mūsų pačių uždirbti pinigai, tad būtų nemalonu, jei vieną dieną „Uperį“ rastume sugadintą.

Kodėl ėmėtės šio projekto? Juk brangu, jo nauda nelengva įtikinti investuotojus..

Matote, jeigu žiūrėtume į Valakampių antrąjį paplūdimį ir Verkių parką – tai dvi nepasiekiamos didelės atskiros rekreacinės zonos. Kiekviena jų pati savaime patraukli. Jas sujungus, dvi atskiros rekreacinės zonos taptų viena labai didele. Galbūt žmones toks pasikeitimas paskatintų noriau lankytis gamtoje – čia matau labai didelę prasmę. Jei darai gerą darbą, jis teigiamai veikia žmones, ir tai yra prasminga. Ir atvirkščiai – jei darai dalykus, kuriuose pats nematai jokios prasmės, tai tada ir visas gyvenimas gali tapti beprasmis.

Jūs esate istoriniuose šaltiniuose radę informacijos, jog kažkada veikė keltas per Nerį?

XVII ar XVIII amžiuje – toje pačioje vietoje, ties Verkiais, veikė keltas per Nerį. Ši informacija įkvėpė mus naujai realizuoti šią susisiekimo priemonę.

Senovinė graviūra, kurioje pavaizduotas pirmasis „Uperis“.

Senovinė graviūra, kurioje pavaizduotas pirmasis „Uperis“.

Kaip sekėsi kurti pirmąjį „Uperio“ prototipą?

Pirminis „Uperis“ buvo pagamintas iš medienos ir geležies. O dabar jo apdailai naudojame modernesnį – stiklo pluoštą. Srovės energijos kelto medžiagiškumas labiau susijęs su dizainu. Inžineriniu požiūriu „Uperis“ yra inovacija, nesame radę informacijos, jog kas nors būtų sukūręs kažką panašaus. Turėjome netgi idėją prašyti žmonių, kad jei šie rastų ką nors panašaus sukurta, praneštų mums, ir mes juos visą gyvenimą „Uperiu“ kelsime nemokamai.

Ar teko sulaukti potencialių užsienio investuotojų dėmesio?

Potencialūs investuotojai domisi šiuo projektu. Vienas mūsų pasiūlymų – perkėlą pavadinti rėmėjo vardu. Kol kas ji bus bevardė. Pastebime, kad ir užsieniečiai, ir lietuvių verslininkai visų pirma nori pamatyti užbaigtą projektą, o ne 3D vizualizacijas.

Kas dėl užsieniečių, mūsų prioritetas orientuotis į juos. Pietinėje Europos dalyje nėra ledonešio, kas reiškia, jog keltas galės gyvuoti visus metus neiškeliamas.

Lapkričio 14-ąją Kopenhagoje prisistatysime stambioms užsienio įmonėms, tokioms kaip „Google“ ir pan. Verslo atstovai renka inovacijų kūrėjus, su kuriais užmezga darbinius santykius. Mes laimėjome Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos organizuotą tarptautinio konkurso „Kūrybinio verslo taurė“ nacionalinį etapą, dabar atstovausime Lietuvai.

„Uperio“ komanda prieš išsiųsdama prašymą Kultūros tarybai, kad ši paremtų projektą. Laimėjusi pirmąją vietą ir gavusi rėmimą, komanda pradėjo „Uperio“ kūrimo darbus.

„Uperio“ komanda prieš išsiųsdama prašymą Kultūros tarybai, kad ši paremtų projektą. Laimėjusi pirmąją vietą ir gavusi rėmimą, komanda pradėjo „Uperio“ kūrimo darbus.

Ar buvo sunkus kelias rezultato, kurį pasiekėte šiandien, link?

Reikia nepamiršti, kad mes dirbame keturiese, taigi, kiekvienas turime savų meninių ambicijų. Yra ir finansinė pusė, nes kiekviena ambicija kainuoja. Mūsų komanda tokia pati kaip visi kiti – dieną dirba, o dalį savo uždirbtų pinigų skiria projektui. Kūrybinis procesas – labai sudėtingas. Mes užtrukome trejus ar ketverius metus diskutuodami ir kurdami. Dabar turime optimalų pirminį variantą ir praktinės patirties (ang. know-how).

Ar bendradarbiaujate su valstybės institucijomis? Kaip jos vertina „Uperį“?

Sulaukėme didelės pagalbos iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos. Jie sutvarkė prieplaukos prieigas, patys to niekaip nebūtume galėje padaryti. Tačiau pati perkėlos vieta vis dar laukinė, labai trūksta suoliukų, šiukšliadėžių, įrengti apšvietimą ir sutvarkyti takelius.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.