2017 metų pradžioje Kauno centre, K. Donelaičio g. 25, duris atvers visiškai atkurtas senasis karinis Kauno tvirtovės „Telegrafas“. Jis taps pirmuoju mieste kultūros paveldo objektu, atkurtu pagal naujai Lietuvoje taikomą autentiškumo sertifikavimo sistemą. Jos esmė – ne konservuoti kultūros paveldo objektus, o paskatinti į juos investuoti, atsakingai prikeliant naujam gyvenimui, kad esamas pastato naudojimas toliau kurtų vertę visuomenei.
Šia sistema bus siekiama, kad „Telegrafo“ pastato autentiška istorija atgimtų ir praturtintų ne tik naujuosius „Telegrafo“ gyventojus, bet ir visą Kauno bendruomenę.
„Toks paveldas, kokiu garsėja Kaunas, iš vienos pusės yra neįkainojama vertybė, apie kurią kiti gali tik pasvajoti. Iš kitos pusės, tai yra kiekvieną vystomą projektą pabranginanti aplinkybė. Todėl kiekvienas atvejis, kuomet investuojama į autentiškų pastatų rekonstrukciją pritaikant juos šiuolaikiniams poreikiams, yra pagarbos ir padėkos vertas gestas“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Naujoji autentiškumo sertifikavimo sistema sukurta pagal bendrą Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) metodiką. Ji remiasi Naros* autentiškumo dokumentu, kurio esmė nusako, kaip šiuolaikiškai turi būti išsaugomi kultūros paveldo objektai.
Taip šiandien geriausias praktikas turinčiose Vakarų Europos valstybėse formuojami gerosios patirties pavyzdžiai, kai kultūros paveldo objekte vystytojas siekia išlaikyti autentiškus pastato elementus, kurie dėl socialiai atsakingo vystytojo požiūrio įgauna naują gyvastį bei tvarios vertės perspektyvą.
„Citus“ atsižvelgė į visus kriterijus. Mūsų pareiga – naujai įgyvinti „Telegrafą“ ir taip toliau kurti pastato autentiškumą. Tai ir bendras vaizdas, integracija urbanistiniame landšafte, tai ir pastato struktūra, interjeras, galiausiai – jo dvasia. Atsakingai atstatydami kultūros paveldą kartu puoselėjame ir kuriame mūsų pilietinę savigarbą, ir patį pilietiškumą, prisidedame prie miestų patrauklumo ir vertės didinimo“, – sakė bendrovės „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas.
Anot LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, „vystytojo indėlis yra labai svarbus autentiškumo išsaugojimo komponentas. Vystytojo vizija kuria ir išlaiko autentiškumą, o jis matuojamas maksimaliai didžiausia nacionaline verte. Pačiam vystytojui tai atsiperka didesne pastato verte – tiek dabartine, tiek išliekamąja. Šia prasme visi mes – verslas, Kultūros paveldo departamentas ir asociacija – taip kartu kuriame ir puoselėjame Kauno miesto kultūrą.“
Pasak integralios paveldosaugos filosofijos, autentiškumas naudingas ir funkcionalus tik tada, kai pastato vystytojas jį atnaujina taip, kad jis geriausiai atitiktų vietos bendruomenės, miesto poreikius; praktikuojamas ne visuomenės poreikių neatitinkantis konservavimas, o atvirkščiai – pastato išsaugojimas ir vystymas, atliepiantis šiuolaikiškus, edukuotos visuomenės poreikius.
Pagal naują metodiką atkuriamame Kauno „Telegrafe“ apsilankę Kauno meras V. Matijošaitis, KPD direktorė Diana Varnaitė ir LNTPA direktorius M. Statulevičius sutarė, kad būtent taip atgaivinami ir naujam gyvenimui prikeliami pastatai kuria didžiausią vertę.
„Autentiškumas jau nėra vien tik praeityje sukurtų vertybinių savybių išsaugojimas. Pasaulinė paveldosaugos praktika mus kviečia suvokti, kad autentiška yra praeityje sukurtos vertės ir dabar kuriamos vertės sinergija. Tai yra, autentišką pastato įgyvenimo viziją tegali sukurti istorinę pastato vertę išsamiai pažįstantis ir ją mylintis savininkas. Pastarojo sukurta nauja plėtros vizija ir yra visavertė autentika.
Tuo tarpu tik užkonservavus kultūros objektą, apribojamas vietos bendruomenės naudojimasis juo. Todėl rizikuojame prarasti paveldinio pastato aktualumą ir visavertį autentiškumą šiandienos kontekste. Mes gi skatiname sistemingai atrasti ir investuoti į paveldo objektų autentiškumą prikeliant pastarąjį naujam gyvenimui ne tik savininko, vietinės bendruomenės, bet ir visos Lietuvos labui“, – sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Anot LNTPA direktoriaus M. Statulevičiaus, atsidūręs tokiame pastate, gyventojas ar investuotojas turi jausti gyvo, naudingo bendruomenei kultūros objekto alsavimą, ir kartu – regėti modernias funkcijas turintį pastatą. Kartu toks pozityvus, apgalvotas verslo, miesto ir kultūros paveldo specialistų bendradarbiavimas padeda tvirtą pamatą efektyviam kultūros paveldo išsaugojimui pasibaigus ES fondų lėšoms. Tai taps geru ir sektinu pavyzdžiu ateities privataus sektoriaus investicijoms į kultūros paveldo puoselėjimą.
Apie „Telegrafo“ autentiškumo išsaugojimą
Neoklasicistinės architektūros stiliaus, 1890 metais pastatyto karinio telegrafo pastate bendrovė „Citus“ išsaugos visas jau antrą šimtmetį skaičiuojančias architektūrines ir kultūrines vertybes. „Telegrafe“ bus išlaikyta autentiška kabinetų sistema, kurie virs atskiromis 20–28 kv. m ploto studijomis, tinkamomis gyvenimui, kūrybai ir darbui.
Bendrovė į rekonstrukciją planuoja investuoti apie 1 mln. 400 tūkst. eurų. Po rekonstrukcijos pirmasis ir antrasis pastato aukštai išsaugos savo autentišką, Kultūros paveldo registre saugomą išplanavimą. Rekontrukcijos darbai bus atliekami kuo mažiau keičiant autentiškus pastato ir jo vidinių patalpų elementus.
Taip pat bus išsaugota autentiška laiptinė, laiptai, sienos ir vienintelis išlikęs medinis langas. Bene gražiausias pastato elementas – metaliniai „Telegrafo“ laiptai, išliks ir toliau stebins savo autentiškumu. Laiptinės sienos bei grindų plytelės bus išlaikytos autentiškos, o visos pastato vidaus durys bus restauruotos originalia spalva. Atlikus tyrimus polichrominius paaiškėjo, kad per daugiau nei 100 metų sienos buvo perdažytos net 12 kartų, fasadas perdažytas 10 kartų.
Autentiškos medinių lentų grindys – dar vienas unikalus „Telegrafo“ interjero elementas multifunkcinėse studijose. Kai kuriose „Telegrafo“ vietose bus patiestos naujos medinės grindys, nes čia neišliko autentiškų dėl vėliau atvestų kanalizacijos vamzdynų. Vidiniame pastato kieme bus išsaugota „Telegrafo“ ryšių linijos stotelė, laikiklis bei metalinės ryšių sąvaržos. „Telegrafo“ fasadai, laiptinės sienos bus remontuojami ir perdažyti pagal polichrominių tyrimų rekomendacijas.
Be 24 studijų, „Telegrafo“ palėpėje planuojama įrengti 4 papildomus butus, kurių plotai bus nuo 70 iki 120 kv. m. Jie bus pasiekiami atskiru įėjimu iš kiemo. Uždarame ir saugomame „Telegrafo“ kieme bus įrengta apie 30 vietų automobilių aikštelė.
* – Naros autentiškumo dokumentas apibrėžė autentiškumo sąvoką ir paskatino diskusijas, kurių dėka buvo iš esmės peržiūrėtos UNESCO Pasaulio paveldo gairės. Pradėta kalbėti apie paveldo autentiškumą ir praktinį jo integravimą į paveldo valdymą, ryšį tarp autentiškumo ir socialinių pokyčių. Didelis dėmesys skirtas bendruomenėms, jų sampratų (autentiškumo, verčių, paveldo) pripažinimui ir poreikiams paveldo procesuose.
