Kauno modernizmo architektūra po ilgų pastangų įrašyta į UNESCO preliminarųjį sąrašą. Architektūrologo doc. dr. Vaido Petrulio vertinimu, Kauno architektūra yra vienas iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, aktualizuodama Kauno modernizmo architektūrą, išskyrė keletą vertingų pastatų.
1898 metais vasario 25 dieną gimė Arnas Funkas – vienas iš pagrindinių tarpukario Lietuvos architektų, dirbęs Kaune, Raseiniuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Utenoje ir Tauragėje. Laikinojoje sostinėje suprojektuoti keli A. Funko pastatai.
Buvęs verslininko Romano Polovinsko namas K. Donelaičio ir Gedimino gatvių sankryžoje, 1932 m. G. Oržikausko nuotr.
Buvęs verslininkės Saros Malcienės namas Vytauto pr., 1933 m. G. Oržikausko nuotr.
Buvęs Stasio Stašio namas V. Mykolaičio–Putino g., 1935 m. G. Oržikausko nuotr.
Buvęs Jono Norkaičio namas V. Mykolaičio–Putino ir K. Būgos gatvių sankirtoje, 1935 m. G. Oržikausko nuotr.
Buvusios Valstybės taupomosios kasos (dab. Kauno miesto savivaldybė) Laisvės al., 1940 m., kartu su B. Elsbergu ir A. Lokošaičiu. G. Oržikausko nuotr.
1904 metais vasario 18-ąją gimė Feliksas Bielinskis – architektas, vienas žymiausių mokyklų projektuotojų tarpukario Lietuvoje. Kaune F. Bielinskis suprojektavo kelis pastatus.
Žaliakalnio vandentiekio stotis Aukštaičių g., suprojektuota 1938 m. G. Oržikausko nuotr.
Žaliakalnio vandentiekio stotis Aukštaičių g., suprojektuota 1938 m. Nišoje matoma Broniaus Pundziaus sukurta skulptūra „Vandens nešėja“. G. Oržikausko nuotr.
Buvęs Lietuvos katalikių moterų draugijos centro valdybos pastatas Perkūno al. Žaliakalnyje, suprojektuotas 1939 m. G. Oržikausko nuotr.
Pradinė mokykla ir pedagogikos muziejus (dab. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija) J. Gruodžio g., suprojektuota 1940 m. G. Oržikausko nuotr.
