Blog

Kauno autobusų stoties projektui – dar vieni laurai

Kauno autobusų stotis
Kauno autobusų stotis.

Šiųmečiai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatai – Kauno autobusų stoties autoriai, architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektai Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas. Svarbu tai, kad nuo 1997-ųjų teikiamą premiją architektai iki šiol buvo pelnę vieną kartą – 2012-aisiais ja buvo apdovanoti „Poezijos“ parko Marijampolėje autoriai – architektai Gintautas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius, Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius.

Kasmetė premija (diplomas ir 1500 eurų piniginė premija) skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus. Dėl jos varžosi įvairių sričių menininkai – fotografai, kompozitoriai, dailininkai, skulptoriai, tautodailininkai, rašytojai, žurnalistai, kino, teatro menininkai ir kt.

Studijos „Dviejų grupė“ architektams apdovanojimas skirtas už aukštos meninės kokybės, istoriškai įprasmintus, šiuolaikiškus architektūrinius sprendimus kuriant demokratišką viešąją erdvę, įsimenantį miesto ženklą viename svarbiausių Kauno miesto infrastruktūros objektų.

Kauno autobusų stotis – architektūrinis kūrinys, meistriškai sprendžiantis urbanistines miesto problemas ir aktyvią, utilitarią programą sutalpinęs elegantiškame, prie istorinio miesto konteksto derančiame, architektūriniame rūbe. Neabejotinai šiuolaikiška, tačiau kaunietiško architektūros konteksto įkvėpta stoties architektūra suteikia pastatui daug daugiau reikšmės nei tik infrastruktūros objektui – jis tampa vienu iš Kauno „ženklų“, formuojančių bendrą miesto įvaizdį.

Jautriai išsaugotas, į naują stotį sumaniai integruotas ir paryškintas senas mūrinis stoties pastatas įgauna naują vertę. Urbanistiniai, funkciniai sprendimai pateikia atsakymus į transporto reguliavimo šioje miesto vietoje problemas, bet svarbiausia – paverčia stotį miestiečius ir turistus kviečiančia viešąja erdve, o kartu ir stoties rajono atgijimo katalizatoriumi.

Sprendimą dėl laureato vardo suteikimo ir prizo paskyrimo priima asociacijos taryba, sudaryta iš LMKA organizacijų-narių pirmininkų.

Premijos kandidatus kasmet siūlo Lietuvos meno kūrėjų organizacijos, aukštosios mokyklos (universitetai), kultūros ir meno institucijos bei patys autoriai. Lietuvos architektų sąjunga Lietuvos meno kūrėjų premijai šiemet taip pat teikė šiuos kūrinius: Prezidento V. Adamkaus muziejus-biblioteka Kaune („Dviejų grupė“ Gintaras Balčytis, Kęstutis Vaikšnoras, Asta Prikockienė), Slėnio vila („Arches“: Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Margarita Kaučikaitė, Enrika Geštautaitė), Valstybės pažinimo centras („Processofficeׅ“).

Į LMKA premiją pretendavo ir dar viena architektų komanda: Austėja Balčiūnaitė, Ieva Bogušaitė, Laura Gaižutytė, Mindaugas Karanevskis, Martyna Kildaitė, Martynas Norvila už vystomą kūrybinę veiklą ir konkursą Panevėžio mieste „Laisvės aikštės, Laisvės aikštės prieigų, autobusų stoties prieigų kompleksinis sutvarkymas.

Taip pat skaitykite:
Gintaras Balčytis

Gintaras Balčytis. Architektūra – gyvenimo būdas

Kiekvienas architektas savo darbu siekia visuomenėje palikti pėdsaką. Daugelio svajonė – sukurti kažką, kas taptų miesto ar net šalies simboliu, kartu išreiškiant savo kūrybinę fantaziją. Visgi ne viskas taip paprasta. „XI Urbanistikos forumo“ metu apdovanojimą už Kauno autobusų stoties projektą gavęs architektas Gintaras Balčytis teigia, jog kuriamuose projektuose didžiausią dėmesį reikia skirti funkcionalumui. Žinomas architektas, […]

Skaityti daugiau
Kauno miesto autobusų stotis

Naujojo Kauno stoties komplekso dominantė – kokybiška architektūra

Kauno autobusų stotį suprojektavę architektai įrodė, kad išskirtinė architektūrinė pastato išraiška – stiprus motyvas pastatui tapti miesto ženklu, sukurti savitą veidą keliasdešimt metų pokyčių stokojusiai teritorijai, o aplinkinės miesto dalies gyventojams – mėgautis miestietiškos aplinkos kokybe. Carinį pastatą nuspręsta išsaugoti Kauno miesto autobusų stotis nuo 1936-ųjų glaudėsi buvusiame „Minervos“ ketaus liejyklos administraciniame pastate. Jau tuomet […]

Skaityti daugiau

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.