Archive | Urbanistika

Jei dar nespėjote nusipirkti mūsų balandžio mėnesio numerio – šiame tekste šiek tiek apie tai, kam skyrėme daugiausia dėmesio: miestų tapatybės, išskirtinumo paieškoms, viešųjų erdvių gaivinimui ir mūsų visų patirtims, susijusioms su gyvenimu mieste. Temos, gal nekuklu sakyti, aktualios ne tik balandžio mėnesį! Kaunas – atviras miestas, širdyje jaunas, žinomas, mylimas, progresyvus… Tai nuotrupos iš prieš kelerius metus Kauno miesto savivaldybės administracijos rengto konkurso miesto… Skaityti daugiau
Lietuvos gyventojų migraciją jei ne į užsienį, tai bent į Vilnių specialistai sieja ne tik su finansinėmis problemomis. Žmonės kartais tiesiog ieško įdomesnio, spalvingesnio gyvenimo, nes nori daugiau nei pasimatymų su kaimynais gyvybingiausioje, anot vieno urbanisto, kai kurių šalies miestelių vietoje – dėvėtų drabužių turgelyje. Įvaizdžio modeliavimo priemonės Miestai apmiršta, nes kartais neatsiranda kas primintų, kad kurti ir puoselėti savitą miesto veidą yra ne mažiau… Skaityti daugiau
Prieš kurį laiką didelis nekilnojamojo turto bumas, sparti miestų statybos raida, stichiška priemiestinių zonų plėtra, fragmentiškai išplėtota susisiekimo, socialinė ir inžinerinė infrastruktūra nesukūrė sąlygų darniai plėtrai. Įgyvendinant paprojektį „Darnios plėtros akademijos institucinių gebėjimų stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos bendruomenių plėtrą“ siekiama padėti sukurti urbanistinę politiką, kuri leistų kurtis ir gyvuoti gyvybingoms, atviroms, saugioms, aktyvioms bendruomenėms. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos finansuojamas paprojektis padės spręsti… Skaityti daugiau
Ekonomistai įrodė, kad susisiekimo komunikacijų infrastruktūra yra visos šalies ekonomikos atspindys. Išsivysčiusios šalys šio sektoriaus priežiūrai ir plėtrai skiria ženklią valstybės biudžeto dalį. Gerai išplėtota ir prižiūrima susisiekimo komunikacijų infrastruktūra ne tik garantuoja saugias, patogias, greitas keliones, bet ir reprezentuoja valstybę svečiams. Būtina rinktis tvarią dangą Norint užtikrinti gerą šios infrastruktūros būklę bei tvarų naudojimą, reikia daugelio priemonių ir procedūrų. Kalbant konkrečiai apie vieną susisiekimo… Skaityti daugiau
Senus daugiabučius modernizuoti būtina. Ši tiesa, atrodo, nėra ginčijama. Bet kyla keli klausimai: ar tikrai visus daugiabučius racionalu renovuoti, ar renovuojant galima pasiekti gerų energijos naudojimo efektyvumo rodiklių, ar pastaraisiais metais atnaujinti pastatai gali būti tinkamas pavyzdys kitiems? Keliasdešimt metų – be pokyčių Neseniai vykusiame Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos inicijuotame seminare „Renovacija 2013 – misija (ne)įmanoma?“ dalyviams buvo parodyta iš paukščio skrydžio daryta… Skaityti daugiau
Tie, kurie prisibijo daugiabučių namų renovacijos ir džiūgauja dėl to, kad procesas buksuoja, greičiausiai nusivils. Aiškėja tendencija, kad naujoji valdžia pasinaudojo patarimu žiūrėti, kaip daroma kitose Europos šalyse, ir žengia jau patikrintus žingsnius, kuriuos prieš keliolika metų žengė kaimynai lenkai, slovakai bei kiti. Postūmis – panaikinus lengvatas     Lenkijoje daugiabučių renovacijos procesas pajudėjo tik tuomet, kai valdžia ėmėsi ryžtingų sprendimų ir panaikino bet kokias kompensacijas už… Skaityti daugiau
Aplinkos ministerija parengė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas, kaip kad rašo projekto rengėjai, – nustatyti teritorijų planavimo procesui reikalavimus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumą, skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį, tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi, išsaugant biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes ir vertingą kraštovaizdį. Nevyniojant žodžių į… Skaityti daugiau
Siaurasis geležinkelis ne tik lietuviams atrodo patrauklesnis už standartinį plačiomis rusiškomis ar europietiškomis vėžėmis. Jis visuomet buvo vertinamas dėl savo unikalios istorijos, funkcijų, savotiško dekoratyvumo. Todėl siaurųjų geležinkelių stočių išsaugojimo praktika pasaulyje paplitusi labiau nei plačiųjų. Vis dėlto yra organizacijų, kurios stengiasi išsaugoti, populiarinti ir plačiuosius geležinkelius. Pavyzdinė britų paveldosauga Bene daugiausia geležinkelių paveldosaugos srityje yra pasiekusi Didžioji Britanija. Čia geležinkelių paveldas sulaukia dėmesio dėl… Skaityti daugiau
Geležinkelių transportas keleiviams Lietuvoje uoliai rodo esantis visapusiškai patrauklus. Ne be reikalo – patikėjusiųjų ir pradėjusiųjų juo naudotis skaičius pastaraisiais metais po truputį auga. Keleivių daugėja    Keleivių skaičiaus dinamikos tendencijos pasikeitė po ilgos pertraukos – atgavus nepriklausomybę keliaujančiųjų geležinkeliu tik mažėjo. Vis dėlto žmonės įvertino maršruto tarp Vilniaus ir Kauno modernizavimą: rekonstruotas Kauno tunelis, atsirado dviaukščiai traukiniai, kelionės tapo trumpesnės ir patogesnės. Bendrovė „Lietuvos… Skaityti daugiau
Europos didmiesčiuose būsto lokacija netoli geležinkelio stoties anaiptol nelaikoma trūkumu. Pirmiausia dėl to, kad tai visada garantuoja maksimalų jungčių su kitomis transporto rūšimis pasirinkimą, galimybę patogiai pasiekti ir bet kurią miesto dalį, ir oro uostą. Vieta masina investuotojus Pokštų apie keturkampius geležinkelio riedmenų ratus užsienyje, ko gero, niekas nesuprastų – važiuojant moderniems lokomotyvams žemė nebilda. Tad stočių prieigose nėra neįprasta rasti ir prabangių viešbučių. Lietuvos… Skaityti daugiau
2005-aisiais Vyriausybės patvirtintoje Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje daug dėmesio skirta šiuolaikiškų viešųjų logistikos centrų (VLC), arba krovinių kaimelių, steigimo perspektyvoms. Įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, 2008 metais tapusi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos VLC steigėju, jau pasiruošusi darbams: pirmuosiuose – Vilniaus ir Kauno – VLC statybos prasidės artimiausiu metu. Mato tik privalumus VLC projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Prieš penkerius metus priimtas… Skaityti daugiau
Seniausia Lietuvoje miesto profesinė mokykla – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla – populiarumo nepraranda ir šiais laikais. Daugiausia lokomotyvų mašinistus ir jų padėjėjus rengiančios įstaigos direktorius Juozas Chmieliauskas nemano, kad ateityje šiuos specialistus galėtų pakeisti kompiuteriai. Todėl savo vadovaujamos mokyklos ateities perspektyvomis neabejoja. Šiuo metu Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje įvairių specialybių mokosi 137 studentai. „Kol kas vieninteliai Lietuvoje rengiame lokomotyvų… Skaityti daugiau