Archive | Kraštovaizdis

Kaip susitvarkyti kiemą, kad jame būtų malonu leisti laiką ir kuris džiugintų akį? Aplinkos formavimas reikalauja kruopštaus planavimo ir išmanymo: atsižvelgiant į priežiūrą, būtina tinkamai parinkti augmeniją, mažuosius kraštovaizdžio statinius ir kitas dekoravimo priemones. Individualus planas – kam jis reikalingas? Kiekvienas turime individualių poreikių, vizijų, pomėgių, savą skonį, todėl ir kuriama kiemo aplinka turi atitikti šiuos kriterijus. Ir projektuojant namą, ir aplinką, reikia iš anksto… Skaityti daugiau
Nemuno saloje žydinčias pavienes sakuras dar šiemet papildys apie pusšimtis ūgtelėjusių tos pačios rūšies medžių. Juos miestui dovanoja Japonijos sakurų asociacija, simboliškai įprasmindama savo šalies draugystę su Kauno miestu. Kauniečiai irgi kviečiami tapti šios iniciatyvos dalimi. Kauną ir Japoniją ilgus metus sieja glaudus ryšys, kurį ypač sustiprino 1939–1940 m. mūsų mieste rezidavęs konsulas Čiunė Sugihara, tūkstančiams žydų išdavęs „vizas gyvenimui“. Siekdama puoselėti ir įamžinti šią… Skaityti daugiau
Miestų infrastruktūrai nuolat plečiantis, arti namų esančios žaliosios erdvės tampa vis geidžiamesniu naujakurių pasirinkimu. Akį glostanti žaluma daugiabučių kiemuose ne tik padidina būsto vertę, bet ir tampa gyventojų pamėgta vieta poilsiui. Nuolat didėjantį vystytojų dėmesį žaliesiems plotams sveikina ir kraštovaizdžio architektai, primenantys, jog miestų žemė esanti brangi, todėl privalo būti naudojama skirtingai paskirčiai. Žalumos trūksta visur Anot Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos nario Alvydo Mituzo,… Skaityti daugiau
Technonicol
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu, Klaipėdos universitetu ir kitais organizatoriais kviečia į tarptautinę mokslinę ir praktinę konferenciją „Kraštovaizdžio architektūra Baltijos šalyse – šimtmečio retrospektyva ir ateities perspektyvos“, kuri skiriama 1918 m. atkurtos Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių šimtmečio sukakčiai pažymėti, kraštovaizdžio architektūros raidai apžvelgti. Konferencija planuojama surengti 2018 m. spalio 12–13 dienomis Kaune arba Vilniuje. Kol kas skelbiamas detalesnis pirmasis… Skaityti daugiau
Patyręs savo srities specialistas, galintis savo žiniomis ir kompetencijomis prisidėti prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, laukiamas Neringoje. Šiuo metu labiausiai į šalies vakarus nutolusi savivaldybė ieško žmogaus, kuris ypatingo kurorto bendruomenei padėtų sėkmingai spręsti kylančius iššūkius architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse. Trumpai tariant – Neringos savivaldybės administracija skelbia konkursą į Architektūros skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigas. Kuršių nerija yra besivystantis kraštovaizdžio kompleksas, kuriame yra daug… Skaityti daugiau
Kone prieš metus Utenos miesto savivaldybė paskelbė Puodžių parko prie Vytauto Valiušio keramikos muziejaus įrengimo projektų konkursą. Iš viso sulaukta keturių autorių darbų, kurie buvo eksponuoti Vytauto Valiušio keramikos muziejaus patalpose (Topolių g. 7, Leliūnuose) ir Utenos rajono savivaldybės administracijos patalpose. Planuojama teritorija sudaro apie 2 ha. Konkurso dalyviams reikėjo suplanuoti Puodžių parko teritoriją, numatant erdvę su pavėsine, skirtą edukacinei veiklai bei lipdymui, kurioje būtų… Skaityti daugiau
Keliantys vizualinę taršą, darkantys kraštovaizdį, blaškantys vairuotojus – tokį skirtingų matmenų ir konstrukcijų reklamos skydų keliamą pavojų Lietuvos kelių kraštovaizdžiui įžvelgia specialistai. Gremėzdiškais, chaotiškai sustatytais smulkiaisiais kraštovaizdžio elementais labiausiai išsiskiria magistralinis kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Magistralė – vizualinės taršos židinys Architektė, Klaipėdos universiteto docentė Ramunė Staševičiūtė verslo poreikį prisistatyti kuo didesniame ar ryškesniame pakelės reklamos skyde vertina skeptiškai. Jos žodžiais, magistralėje ar krašto keliuose turėtų likti tik… Skaityti daugiau
„Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės“ – taip pavadinta nauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto profesoriaus dr. Almanto Samalavičiaus knyga. Šį recenzuotą ir iliustruotą akademinių straipsnių ir esė rinkinį sudaro šešiolika autoriaus tekstų, rašytų 2008–2017 metų laikotarpiu. Knygoje, kurią galima priskirti Lietuvoje kol kas labai menką tradiciją turinčiam architektūros bei urbanistinės kritikos žanrui, aptariami esmingiausi Vilniaus miestovaizdžio vizualiniai pokyčiai nuo vėlyvojo sovietmečio… Skaityti daugiau
Rugsėjo 15–17 dienomis 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) – bene didžiausias kasmetis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys. Šių metų tema „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo unikalumą ir vertę. Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo ryšį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis – savotiška erdvinė istorinio… Skaityti daugiau
Viena ypatingiausių ir gražiausių vietų Lietuvoje – Neringa – yra ir vienas didžiausius iššūkius keliančių regionų. Įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą už unikalų žmogaus ir gamtos sukurtą kraštovaizdį, Neringa kaskart kelia klausimų, kaip elgtis su tuo kraštovaizdžiu, norint plėsti verslą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ar kurti viešąsias erdves bei visuomeninius pastatus. Griežtas saugojimas ir draudimai viskam, kas nauja, Neringą gali paversti negyvu užkonservuotu eksponatu.… Skaityti daugiau
Paskelbus architektų bendruomenės prieštaringai įvertinto atviro projektinių pasiūlymų konkurso viešosioms erdvėms verslo ir administraciniame centre Žalgirio stadiono teritorijoje sutvarkyti rezultatus pasigirdo nuogąstavimų, jog viešąsias erdves projektuoja architektai, įgiję išsilavinimą projektuoti statinius arba spręsti urbanistines problemas, o ne kraštovaizdžio architektai. Svarstyta, jog architektų suprojektuotos viešosios erdvės labai dažnai lieka tuščios, nes nesuteikia to, kas žmones traukia jose būti. Kodėl stringa architektų ir kraštovaizdžio architektų bendradarbiavimas, nors… Skaityti daugiau
Krūmokšniais ir pavojingais Sosnovskio barščiais apaugusios Nemuno bei Neries upių pakrantės netrukus taps patrauklesnės, žada Kauno savivaldybė. Ateinančias kelias savaites nuo brūzgynų bus vaduojama Neries pakrantė prie Kauno kempingo ir Nemuno kairioji pakrantė žemiau Panemunės tilto. Viena iš miesto želdynais besirūpinančių specialistų stotelių – Jonavos gatvėje esančio Kauno kempingo prieigos. Kelių šimtų metrų teritorijoje nuo Kleboniškio tilto iki miesto kempingo bus iškirsti menkaverčiai krūmai, ligoti… Skaityti daugiau
Į Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) teritorijoje vykstančias žemės ūkio parodas kasmet suplaukia minios lankytojų. Akį čia traukia ne tik ekspozicijų mastai, bet ir unikalus universiteto ansamblis – pastatai bei juos supantis parkas prieš penkis dešimtmečius suprojektuoti taip profesionaliai, kad puikiai atitinka ir šiandienos poreikius tiek organizuojant masinius renginius, tiek ir gyvenant įprastą gyvenimą. Architektams atiduotos svetimos funkcijos ASU lektorius Mantas Pilkauskas, kurio tėvas kraštovaizdžio architektas… Skaityti daugiau
Prie Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios esančiame skvere šiandien verda darbai. Netrukus prie Adomo Mickevičiaus paminklo sužydės pieva. Idėja atnaujinti Adomo Mickevičiaus skvero gėlyną kilo žinomai Lietuvos kraštovaizdžio dizainerei Astai Grabauskienei. „Vakarų Europoje ir pasaulyje įsigali tendencija miesto erdvėse puoselėti ilgaamžius, tvarius, daugiamečių žolinių augalų želdynus. Daugiamečiai augalai natūraliai įsilieja į aplinką, tausoja gamtą ir išteklius – pasodinti toje pačioje vietoje jie auga daug metų,… Skaityti daugiau
Lietuvių namų kiemus ar vejas dar neseniai puošę nykštukai, japoniški sodai ar ekstravagantiškas ornamentinis želdinimas traukiasi į praeitį. Šalyje įsivyrauja natūralus, aplinką tausojantis bei teritorijos unikalumą atskleidžiantis aplinkos tvarkymas. Be to, pastebima, kad apželdinimu bei sodininkyste susidomi vis jaunesni žmonės, kurie šiuolaikišką gėlyną nori susikurti bent vazone ant palangės. Želdinių mados – mąstymo būdo atspindys Šiuo metu Lietuvos želdinių rinkoje labiausiai juntama Didžiosios Britanijos, Olandijos… Skaityti daugiau