Archive | Paveldas

Kauno tarpukario architektūra, šiandien vėl atkreipusi į save visuomenės dėmesį, tapo dažna diskusijų tema. O kalbėti išties yra apie ką – Kaunas pradeda ruoštis gauti pasaulinį paveldo pripažinimą. Į UNESCO pasaulio paveldo vardą pretenduoja beveik visa Naujamiesčio teritorija su tarpukario laikotarpio statiniais. Kaunas turi galimybę iš naujo permąstyti beveik prieš šimtmetį išnaudotą istorinį šansą ir numatyti istorijos saugojimo tęsinius. Žanro negrynumas tapo šansu Gintaras Balčytis.… Skaityti daugiau
Nuo šiol ne tik statybininkai ar dizaineriai turės progą susitikti – gegužę pirmąsyk organizuojama tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“ siekia tapti kasmetiniu renginiu, suburiančiu tarptautinę kultūros paveldo specialistų bendruomenę ir skatinančiu dialogą tarp laisvai samdomų specialistų, privačių įmonių, valstybės įstaigų ir visuomenės. Organizatoriai kviečia registruotis laisvai samdomus specialistus (architektūra, menotyra, restauratoriai, lipdyba, skulptūra, archeologija, medžio apdirbimas, baldų restauravimas, kalvystė (tik archihtektūrinės detalės)… Skaityti daugiau
Iki šiol neblėstantį tarpukario Kauno architektūros žavesį sukūrė begalinis tikėjimas nepriklausomos Lietuvos ateitimi ir lydėjo vidiniai konfliktai tarp progreso ir tradicijos. Nauja Marijos Drėmaitės sudaryta knyga „Optimizmo architektūra“ pasakoja apie tarpukario Kauno, iki tol provincialaus miesto, spartų virsmą modernia europietiška sostine. „Optimizmas labai gerai apibūdina tarpukario Kauno fenomeną. Tai poimperinė sąmonės būsena – didžiulis entuziazmas statyti savo valstybę, kurti naują modernų identitetą. Tikėjimas progresu yra… Skaityti daugiau
Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė, šį kultūrinį ir religinį ansamblį nuosekliai tyrinėjanti nuo 1986 m. Trys dešimtmečiai intensyvaus darbo nenuėjo veltui – mokslininkei pavyko atskleisti, kaip Pažaislis atrodė prieš kelis šimtmečius, ir iššifruoti jo architektūros bei dailės prasmes. Pažaislio kamaldulių vienuolynas iš kitų panašaus tipo ansamblių išsiskiria tuo, kad jo paveiksluose ir… Skaityti daugiau
Vilniaus senamiesčio specialusis planas svarstymui buvo pateiktas metų pabaigoje – šventiniu laikotarpiu, nors rengtas kone dešimtmetį. Ši „detalė“ neprasprūdo pro paveldui neabejingų vilniečių akis. Data perkelta į patogesnį laiką, bet.. tuomet socialinėje erdvėje užvirusios diskusijos dėl plano korektiškumo persikėlė už savivaldybės, Kultūros paveldo komisijos ir kitų institucijų durų. Pirmasis planui kritikos pažėrė Vilniaus miesto vyriasiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Netrukus išplatinta ir sostinės tarybos pozicija. Vilniaus… Skaityti daugiau
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė dėl šiuo metu kaipsyk svarstomo Senamiesčio specialiojo plano kreiptis į Vyriausybę, Kultūros ir Aplinkos ministerijas. Savivaldybė nepritaria pateiktam svarstyti Vilniaus senamiesčio tvarkymo specialiojo plano projektui ir prašo jo skubotai netvirtinti. Mindaugas Pakalnis. „Tokiu Senamiesčio specialiuoju planu, koks jis yra dabar, iš esmės yra sustabdomos bet kokios galimybės rekonstruoti ir pertvarkyti rajone esančius pastatus – taip yra žudomas Senamiesčio gyvybingumas. Dokumentas… Skaityti daugiau
Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) savo iniciatyva skyrė du posėdžius itin svarbiam klausimui – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano (STP) sprendinių analizei. Tarybos išvados ir rekomendacijos buvo pateiktos Kultūros paveldo departamentui ir VĮ „Lietuvos paminklai“. Vilniaus RAT teigia, kad pateiktas STP negali būti priimamas ir tvirtinamas – jis privalo būti koreguojamas, o trūkumai – šalinami. RAT vertinimu,… Skaityti daugiau
Šiandien istorinių interjerų dekoro elementai dažnai ne tik nepelnytai pamirštami, bet ir nedovanotinai naikinami. Tokią liūdną išvadą daro Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Dalia Klajumienė, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjusi XIX–XX a. pradžios interjerą. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius. Pasaulietiniai XIX a. interjerai garsėjo dekoratyvumu. Architektai dirbo išvien su tapytojais, keramikais, baldų ir sienų apmušėjais, kitais… Skaityti daugiau
Netrukus Neringoje bus pradėti evangelikų liuteronų bažnyčios Nidoje tvarkybos darbai. Neogotikinio stiliaus bažnyčia statyta 1887–1888 metais, kuomet sunykus senajam pastatui, naujų statybų ėmėsi liuteronų kunigas Gustav Echtenrach. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia pašventinta 1888 m. spalio 10-ąją, tad rudenį jai sukaks 130 metų. Per šį laikotarpį pastatas ne visuomet veikė kaip maldos namai. Kai kurie neringiškiai dar mena čia buvus Kuršių nerijos istorijos muziejų, bažnyčios patalpose… Skaityti daugiau
Nykūs, pilki, betoniniai Vilniaus rajonai, apleisti karjerai, geležinkelio tunelis, cukraus fabrikas, gąsdinantys kariniai objektai – rodos, kas juose galėtų žavėti ar būti įdomaus. Vis dėlto, industrinis turizmas šiandien – ant bangos. Daugybė miesto tyrinėtojų ieško nykstančių praėjusio šimtmečio ženklų. Į apleistus pastatus ekstremalių pojūčių ieškančius keliautojus traukia daugybė dalykų – tokiuose objektuose galima prisiliesti prie dar nesufalsifikuotos istorijos, pajusti laiko tėkmę, savo atmintyje iškapstyti netikėtų… Skaityti daugiau
2017-ieji – prasmingo starto metai. Pirmuosius žingsnius žengia modernizmo paveldo centras. Tai – atviras socialinis tinklas, turintis kilnų tikslą – suvienyti aktyvią ir pilietišką modernizmo bendruomenę. Norime burti architektūros tyrinėtojus, mylėtojus, pastatų bendruomenes ir jų savininkus, kūrybines ir socialines iniciatyvas, kad visi kartu sukurtume naują Kauno modernizmo išsaugojimo strategiją ir sėkmės istoriją. 6 tūkstančiai pastatų – tiek išlikusių modernizmo objektų suskaičiuojama mieste. Nuo prabangių mūrinių… Skaityti daugiau
Klaipėdos rajono savivaldybėje darbo grupė įvertino nuo 2010-ųjų iki šiol atliktus Slengių bažnyčios statybos darbus. Savivaldybė statyboms planuoja skirti 60 tūkst. eurų. Šių lėšų pakaktų langams, durims įstatyti, kai kuriems statybos darbams. Vietoje, kur iškils bažnyčia, jau pakloti pamatai, atvestos komunikacijos. Statybos darbams baigti reikia dar 120 tūkst. eurų. Šiuo metu parapija turi daugiau nei 35,6 tūkst. eurų. Prie statybos darbų prisideda ir verslo atstovai,… Skaityti daugiau
Savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ sausio 15-ąją pakartotinai paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės Literatūrinio A. Puškino muziejaus pastato, esančio Subačiaus g. 124, Vilniuje, Šv. Varvaros koplyčios tvarkybos darbų pirkimą ir kviečia teikti pasiūlymus. Daugiau apie projektą skaitykite čia. Įmonės „Vilniaus vystymo kompanija“ ir „Senamiesčio projektai“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė sutartį dėl Šv. Varvaros koplyčios, esančios Subačiaus g. 124A, Vilniuje, tvarkybos darbų techninio projekto parengimo,… Skaityti daugiau
Prisidėdama prie valstybės šimtmečio įprasminimo ir Europos paveldo metų programos, startuoja oficiali projekto „Kaunas 2022“ paveldo programa „Modernizmas ateičiai“. Vasario 2 d., penktadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose programos kuratorius Vaidas Petrulis pristatys projekto idėją, viziją ir šiųmečius planus. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė papasakos apie vasario mėnesį savo kelionę po Europos miestus pradėsiančią parodą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ Programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis pristatys… Skaityti daugiau
Ateities miestiečiai, panorėję pažvelgti į XXI amžiaus antrojo dešimtmečio Kauną, turės galimybę susidaryti gana platų vaizdą: fotokameros kone kiekvieno mūsų kišenėse užtikrina, kad daugelis miesto vietų ir momentų yra fiksuojami daugybe skirtingų rakursų iš daugybės asmeninių pozicijų. Vis dėlto kuo giliau žvelgiame į praeitį, tuo ši įvairovė siauresnė tiek autorių, tiek fiksuotų vietų požiūriu. Sovietmetis čia ypač išsiskiria: didžiąją jo dalį viešai matoma fotografija buvo… Skaityti daugiau