Archive | Architektūra

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos konkurso istoriją galima pradėti nuo esamos situacijos bei geros žinios aptarimo: nuo praėjusių metų vidurio, kai nepasitenkinimą jo rezultatais pareiškė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), projektas į priekį iš esmės nepasistūmėjo. Su tuo ir susijusi gera žinia – Nidos gyventojams ir svečiams šiemet dar nekels nepatogumų naujo kultūros centro statybos. Bet, tiesą sakant, nidiškiai laikinų nepatogumų… Skaityti daugiau
Visos Europos Sąjungos (ES) valstybės daugiau ar mažiau deklaruoja besirūpinančios gyvenamąja, darbo ir poilsio aplinka, taigi – architektūra. Tradiciškai susiklostė, kad žmogaus egzistencijos ir kultūros pagrindas visada buvo, yra ir bus gyvenamosios aplinkos kūrimas arba tobulinimas. Kokioje situacijoje Europos kontekste esame mes, lietuviai? Kryptį rodo ES dokumentai Aplinka yra natūrali ir dirbtinė. Abi sritys yra veikiamos žmogaus. Jos tampa visuomenės, bendruomenės saviraiškos, identiteto, visuomeninės santvarkos… Skaityti daugiau
Nuo retrospektyvaus garsių Lietuvos architektūros meistrų kūrybos iki 2013 metų Mies van der Rohe apdovanojimų dalyvių darbų – tokias parodas suplanavo pristatyti Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ organizatoriai. Prestižiškiausio, kas dvejus metus vykstančio Europos moderniosios architektūros Mies van der Rohe konkurso favoritų parodos atsivežimas kol kas pažymėtas dideliu klaustuku – organizatoriai tebeieško nemenkų tam reikalingų lėšų. Gavę neigiamą atsakymą dėl finansavimo iš Vyriausybės, jie tebeieško… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų sąjungos laidoje „Reikia architekto“ rytoj, liepos 17 dieną, diskusija apie kultūros paveldo pritaikymą šių dienų poreikiams. Kultūros paveldas – neabejotinas mūsų valstybės turtas, būtinas lietuviškai savasčiai, kultūrai išsaugoti. Tačiau ar teisingai su juo elgiamės? Kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje principas – saugoti draudžiant. Šiandien Lietuvoje yra per 16000 į kultūros paveldo registrą įtrauktų objektų, daugiau nei 6000 iš jų saugo valstybė, kuri negali skirti… Skaityti daugiau
Tiltų statybos rodikliai per pastaruosius dešimtmečius smarkiai smuko. Sovietmečiu per metus Lietuvoje buvo pastatoma apie 80 naujų tiltų. Dabar – vos keletas. Iš maždaug 70 parengiamų tiltų projektų apie 80 proc. sudaro remontas ir rekonstrukcija. Nors ir keista, mūsų šalyje tokiems statiniams kaip tiltai, viadukai, uostų krantinės, terminalai galioja tik penkerių metų garantinis laikotarpis. Todėl itin svarbu, kad jų projektuotojai pateiktų optimalius sprendimus – būtų… Skaityti daugiau
Birželio 14 dieną 18 val. KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiama paroda „Klaipėdos architektūra 2012“. Tai – pirmoji architektūros paroda Klaipėdos parodinėje erdvėje per šį dešimtmetį. Parodos rengėjai teigia – architektūros diskursas turi grįžti į meno erdves. Nuo pragmatizme ir teisinėse normose užsistovėjusios architekto veiklos rezultatas praranda humanišką santykį su tuo, kam jis ir skirtas –… Skaityti daugiau
 Laikas vis labiau spaudžia statytojus prisiminti Europos Sąjungos direktyvas, kurios įpareigoja nuo 2020 metų statyti vadinamuosius nulinės energijos namus. Šiandien pateikiama daug pavyzdžių, tvirtinama, kad statomi namai atitinka A energinio naudingumo klasę. Tačiau pasidomėjus, kas lemia energinį efektyvumą, dažnas statytojas pamini tik papildomus termoizoliacinės medžiagos centimetrus, nuvertindamas itin svarbias kitas aplinkybes. Didesnės investicijos atsiperka Energiškai efektyvių namų projektuotojai teigia, kad efektyvumą galima pasiekti ne tik… Skaityti daugiau
Diskusijos apie tai, kokia turi būti architektūra kaimiškame ir gamtiniame saugomame Lietuvos kraštovaizdyje, verda ne vieną dešimtmetį. Derinant projektus susikirtus kardinaliai skirtingiems požiūriams, viešumoje ir valdininkų kabinetuose laužomos ietys. Įprastai arba teigiama, jog kaime tinka tik tradicinė, etnografinė architektūra (t. y. jos imitacija), arba – jog medžiagomis, formomis, detalėmis akivaizdžiai šiuolaikiška architektūra taip pat gali derėti saugomame kraštovaizdyje. Iki šiol teisės aktuose architektūros saugomose teritorijose… Skaityti daugiau
Nieko nėra neįmanomo – šiuolaikinės technologijos leidžia įgyvendinti sudėtingiausius projektus neįtikimose vietose, ekstremaliomis sąlygomis ir per fantastiškai trumpą laiką. Sprendimai išskirtinei architektūrai Gruzijos Kaukazo kalnuose dunksantis dar viduramžiais išaugęs Mestijos miestelis garsus daugybe iš akmens pastatytų gynybinių bokštų. Kadangi miestelis yra UNESCO pasaulinio paveldo vietovė ir pagrindinių žiemos sporto šakų centras, jo turizmo potencialas tikrai nemažas, o jam plėtoti Gruzijos vyriausybė deda nemažai pastangų. Akivaizdus… Skaityti daugiau
Sporto varžybose nugalėtojas aiškus ir neginčijamas beveik visada: laimi greičiausias, stipriausias, ištvermingiausias, taikliausias. Kokios varžybos galėtų atspindėti architektų, konstruktorių ir inžinierių gebėjimus? Kad ir statybos iš makaronų – jei varžybų dalyviai sutaria dėl žaidimo taisyklių ir randa objektyvius nugalėtojo išaiškinimo kriterijus. Būtinos specialios žinios Pirmajame Lietuvoje čempionate „Makaronų tiltai 2012“, surengtame Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), savo idėjas tikrino inžinerinės ir architektūrinės pakraipų studentai. Varžybų… Skaityti daugiau
Tradicinei kaimo architektūrai skirtą leidinių seriją papildė studija apie Žemaitiją. Neseniai pasirodžiusi studija „Kaimo statyba: Žemaitija“ – ketvirtasis etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų ir jų elementų katalogas, išleistas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rūpesčiu. Jau yra išleistos Dzūkijos ir Vakarų bei Rytų Aukštaitijos kaimo statybai skirtos knygos. Dabar rengiamos studijos apie Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos kaimo statybą. Šios serijos leidinių tikslas… Skaityti daugiau
Kasmet statybų sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų. Vieni jų lengvai ir per trumpą laiką randa kelią į statybų aikštelę, o kiti lieka mokslinėse laboratorijose. Sutankėjančio betono koncepcija buvo vienas gerųjų mokslo ir pramonės bendradarbiavimo pavyzdžių. Įspūdingas ekonominis efektas Pirmojo sutankėjančio betono prototipo kūrimo darbai buvo atlikti 1988 metais Japonijoje. 1998-aisiais atidarytas Akashi-Kaikyo kabamasis tiltas Japonijoje, tuo metu turėjęs ilgiausią tarpatramį… Skaityti daugiau
Balandžio 2-5 dienomis Vilniuje lankėsi tarptautinė ICOMOS ekspertė iš Suomijos Margareta Ehrstrom. Patariamąją Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) misiją pasiūlė surengti Pasaulio paveldo centras, atsiliepdamas į Lietuvos kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės kvietimą. Ekspertei pristatytas sostinėje plėtojamas „Architektūros parko“ projektas. Vadovaudamasi UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis, 2012 metų vasarą Kultūros ministerija informavo UNESCO Pasaulio paveldo centrą apie numatomus pokyčius Vilniaus senamiestyje,… Skaityti daugiau
Atviri betono paviršiai – naujos galimybės architektams realizuojant savo sumanymus. Paslėpti betoną apdailos sluoksniu nesudėtinga. Todėl architektai linkę priimti iššūkį palikti jį atvirą kuo gražesniu paviršiumi. Ši mada skverbiasi ne tik į verslo objektus, bet ir gyvenamuosius, individualiuosius namus. Reikalinga sinergija Paviršiaus kokybė priklauso ne tik nuo betonavimo. Didele dalimi galutinio produkto kokybę lemia žinios apie būsimą procesą: darbininkams reikia tiksliai išaiškinti, ką jie turi… Skaityti daugiau
Didelei daliai žmonių betono pilkumas asocijuojasi su pilka ir nevalyva sovietinių laikų mikrorajonų realybe. Ir tai, sako architektai Gintautas Natkevičius ir Rolandas Palekas, yra pagrindinė bei suprantama priežastis, kodėl ši medžiaga šiandien neretai vertinama skeptiškai. Blogos patirties šleifas                    Kaip tik dėl minėtų priežasčių Lietuvoje atvirų betono paviršių reta – betoną ar gelžbetonį įprasta slėpti: nutinkuoti, apklijuoti klinkerio plytelėmis ar kitaip apdailinti. „Sovietiniais metais betonas buvo… Skaityti daugiau