Archive | Architektūra

 Laikas vis labiau spaudžia statytojus prisiminti Europos Sąjungos direktyvas, kurios įpareigoja nuo 2020 metų statyti vadinamuosius nulinės energijos namus. Šiandien pateikiama daug pavyzdžių, tvirtinama, kad statomi namai atitinka A energinio naudingumo klasę. Tačiau pasidomėjus, kas lemia energinį efektyvumą, dažnas statytojas pamini tik papildomus termoizoliacinės medžiagos centimetrus, nuvertindamas itin svarbias kitas aplinkybes. Didesnės investicijos atsiperka Energiškai efektyvių namų projektuotojai teigia, kad efektyvumą galima pasiekti ne tik… Skaityti daugiau
Diskusijos apie tai, kokia turi būti architektūra kaimiškame ir gamtiniame saugomame Lietuvos kraštovaizdyje, verda ne vieną dešimtmetį. Derinant projektus susikirtus kardinaliai skirtingiems požiūriams, viešumoje ir valdininkų kabinetuose laužomos ietys. Įprastai arba teigiama, jog kaime tinka tik tradicinė, etnografinė architektūra (t. y. jos imitacija), arba – jog medžiagomis, formomis, detalėmis akivaizdžiai šiuolaikiška architektūra taip pat gali derėti saugomame kraštovaizdyje. Iki šiol teisės aktuose architektūros saugomose teritorijose… Skaityti daugiau
Nieko nėra neįmanomo – šiuolaikinės technologijos leidžia įgyvendinti sudėtingiausius projektus neįtikimose vietose, ekstremaliomis sąlygomis ir per fantastiškai trumpą laiką. Sprendimai išskirtinei architektūrai Gruzijos Kaukazo kalnuose dunksantis dar viduramžiais išaugęs Mestijos miestelis garsus daugybe iš akmens pastatytų gynybinių bokštų. Kadangi miestelis yra UNESCO pasaulinio paveldo vietovė ir pagrindinių žiemos sporto šakų centras, jo turizmo potencialas tikrai nemažas, o jam plėtoti Gruzijos vyriausybė deda nemažai pastangų. Akivaizdus… Skaityti daugiau
Sporto varžybose nugalėtojas aiškus ir neginčijamas beveik visada: laimi greičiausias, stipriausias, ištvermingiausias, taikliausias. Kokios varžybos galėtų atspindėti architektų, konstruktorių ir inžinierių gebėjimus? Kad ir statybos iš makaronų – jei varžybų dalyviai sutaria dėl žaidimo taisyklių ir randa objektyvius nugalėtojo išaiškinimo kriterijus. Būtinos specialios žinios Pirmajame Lietuvoje čempionate „Makaronų tiltai 2012“, surengtame Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), savo idėjas tikrino inžinerinės ir architektūrinės pakraipų studentai. Varžybų… Skaityti daugiau
Tradicinei kaimo architektūrai skirtą leidinių seriją papildė studija apie Žemaitiją. Neseniai pasirodžiusi studija „Kaimo statyba: Žemaitija“ – ketvirtasis etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų ir jų elementų katalogas, išleistas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rūpesčiu. Jau yra išleistos Dzūkijos ir Vakarų bei Rytų Aukštaitijos kaimo statybai skirtos knygos. Dabar rengiamos studijos apie Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos kaimo statybą. Šios serijos leidinių tikslas… Skaityti daugiau
Kasmet statybų sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų. Vieni jų lengvai ir per trumpą laiką randa kelią į statybų aikštelę, o kiti lieka mokslinėse laboratorijose. Sutankėjančio betono koncepcija buvo vienas gerųjų mokslo ir pramonės bendradarbiavimo pavyzdžių. Įspūdingas ekonominis efektas Pirmojo sutankėjančio betono prototipo kūrimo darbai buvo atlikti 1988 metais Japonijoje. 1998-aisiais atidarytas Akashi-Kaikyo kabamasis tiltas Japonijoje, tuo metu turėjęs ilgiausią tarpatramį… Skaityti daugiau
Balandžio 2-5 dienomis Vilniuje lankėsi tarptautinė ICOMOS ekspertė iš Suomijos Margareta Ehrstrom. Patariamąją Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) misiją pasiūlė surengti Pasaulio paveldo centras, atsiliepdamas į Lietuvos kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės kvietimą. Ekspertei pristatytas sostinėje plėtojamas „Architektūros parko“ projektas. Vadovaudamasi UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis, 2012 metų vasarą Kultūros ministerija informavo UNESCO Pasaulio paveldo centrą apie numatomus pokyčius Vilniaus senamiestyje,… Skaityti daugiau
Atviri betono paviršiai – naujos galimybės architektams realizuojant savo sumanymus. Paslėpti betoną apdailos sluoksniu nesudėtinga. Todėl architektai linkę priimti iššūkį palikti jį atvirą kuo gražesniu paviršiumi. Ši mada skverbiasi ne tik į verslo objektus, bet ir gyvenamuosius, individualiuosius namus. Reikalinga sinergija Paviršiaus kokybė priklauso ne tik nuo betonavimo. Didele dalimi galutinio produkto kokybę lemia žinios apie būsimą procesą: darbininkams reikia tiksliai išaiškinti, ką jie turi… Skaityti daugiau
Didelei daliai žmonių betono pilkumas asocijuojasi su pilka ir nevalyva sovietinių laikų mikrorajonų realybe. Ir tai, sako architektai Gintautas Natkevičius ir Rolandas Palekas, yra pagrindinė bei suprantama priežastis, kodėl ši medžiaga šiandien neretai vertinama skeptiškai. Blogos patirties šleifas                    Kaip tik dėl minėtų priežasčių Lietuvoje atvirų betono paviršių reta – betoną ar gelžbetonį įprasta slėpti: nutinkuoti, apklijuoti klinkerio plytelėmis ar kitaip apdailinti. „Sovietiniais metais betonas buvo… Skaityti daugiau
Nors lietuviai rečiau nei dauguma Vakarų valstybių gyventojų kelionėms renkasi geležinkelius, šios transporto rūšies ateitis mūsų krašte anaiptol nėra pasmerkta. Geležinkeliai pamažu rekonstruojami, modernizuojami, pritaikomi esamiems poreikiams, reikalavimams. Ir kaip tik į šių permainų keliamus pavojus atkreipia dėmesį paveldosaugininkai – po truputį naikinamos pirmųjų geležinkelių istorijos žymės: neatpažįstamai rekonstruojamos senosios stotys, modernizuojami plieniniai tiltai, ardomos puošnios pralaidos. Vertinimo problemiškumas      Plačiųjų geležinkelių paveldo apsaugos sistemoje trūksta… Skaityti daugiau