Archive | Architektūra

Kas dvejus metus Europos ir viso pasaulio architektūros mylėtojai laukia žinios – kam atiteks Europos šiuolaikinės architektūros „Oskaras“ – Mies van der Rohe prizas? Kas bus tas naujas, per pastaruosius dvejus metus sukurtas pastatas, atspindintis Europos architektų kūrybiškumą, naujausias tendencijas, iš kurio bus galima pasimokyti? Iki šiol tokių kelrodžių vardai buvo suteikti svarbiems visuomeniniams, kultūriniams pastatams, stebinantiems originalia, drąsia ar subtilia šiuolaikiška architektūra: filharmonija Ščecine,… Skaityti daugiau
Aplinkos ministerija (AM) kviečia siūlyti pretendentus 2017 metų ministerijos apdovanojimams už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Šiais apdovanojimais siekiama skatinti Lietuvos architektų kūrybinę veiklą, įvertinti pasiekimus ir realizuoto architektūros kūrinio reikšmę šalies visuomeniniame kultūriniame gyvenime. Apdovanojimai skiriami Lietuvos architektams – projektų autoriams ar bendraautorių grupei už 2016 metais realizuotus architektūros kūrinius. Šiame konkurse įsteigti trys apdovanojimai: už pasiekimus negyvenamųjų pastatų ir statinių, gyvenamųjų pastatų… Skaityti daugiau
Ar architektūra gali įprasminti skausmingus istorinius įvykius be patoso, bet giliai? Kaip ji gali išsaugoti istorinę aplinką ir suteikti jai visiškai naują naratyvą? Toks pavyzdys – vienu geriausių pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinių Europoje pripažintas Katynės muziejus Varšuvoje, Lenkijoje. Neseniai pastatas, skirtas Katynės žudynėms atminti, šis muziejus įvardintas vienu iš penkių prestižinio Mies van der Rohe – Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimų – finalininkų. Prieš beveik… Skaityti daugiau
Architektas, jo statusas, kvalifikacija, profesinė etika, atsakomybė ne tik prieš užsakovą, bet ir prieš visą visuomenę – diskusijomis tokiomis temomis pirmą spalio pirmadienį Lietuvos architektai ir visi besidomintys šalies architektūra kviečiami paminėti Pasaulinę architektūros dieną. Šia proga Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas, remiant Lietuvos kultūros tarybai ir Kultūros ministerijai, spalio 2-ąją organizuoja tarpdisciplininę mokslinę-praktinę konferenciją „Architektas –… Skaityti daugiau
„Daugiausiai vaikštau“, paklaustas apie savo tyrimo metodus, sako Owenas Hatherley, plačiai žinomas autorius bei kritikas, dažniausiai rašantis architektūros ir kultūros politikos temomis. Į Vilnių jis buvo atvykęs kaip vienas 19-ojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo „Pinigai“ prelegentų, skaitęs paskaitą „Ne-kapitalizmo architektūra“. O. Hatherley darbai skelbti daugybėje įvairių leidinių. Jis nėra tik stebėtojas, jis drąsiai gvildena kontroversiškas temas ir kvestionuoja nusistovėjusias idėjas bei temas. Kaip turėtumėte gyventi… Skaityti daugiau
„Architektūra yra valstybės kultūros išraiška, todėl siekiant geresnės jos kokybės ir buvo parengtas Architektūros įstatymo projektas, – šiandien, pristatydamas įstatymo projektą Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariams, sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Šis įstatymas yra architektų bendruomenės savivaldos užtikrinimas, tai laiko patikrinta ir efektyvi valdymo forma.“ Architektūros įstatymo koncepciją Vyriausybė patvirtino dar prieš aštuonerius metus, bet rengiant ir tobulinant jo projektą prireikė daugybės aptarimų,… Skaityti daugiau
Gegužės 12 dieną vykusiame pakartotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavime patvirtinta nauja kryptis – atsakingus darbus patikėti moterims. Lietuvos architektų rūmams (LAR) antri metai vadovauja Daiva Bakšienė, Rūmų iniciatyvas remia architektūros sritį kuruojanti aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė ir, sprendžiant iš to, jog tvarkyti aktualius bendruomenės klausimus architektai delegavo dar vieną moterį – LAS pirmininke tapusią Rūtą Leitanaitę, jų veikla kolegos nenusivylė. LAS kūrybos direktore… Skaityti daugiau
Visos amžinos statybos kažkada baigiasi. Net ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Tiesą sakant, aštuoneri metai Lietuvos Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos atrodo kaip minutė, palyginus su faktu, kad Rygoje Nacionalinės bibliotekos pagal architekto Gunaro Birkertso projektą kūryba ir statybos truko beveik 30 metų. Latviai ledkalniu miestovaizdyje vadinamu statiniu didžiuojasi kaip viena šiuolaikiškiausių bibliotekų regione. Ar jai nusileis lietuviškoji? Po rekonstrukcijos greta Seimo rūmų esanti biblioteka iš išorės… Skaityti daugiau
Diskusijoms su paveldosaugininkais, architektais ir urbanistais neužsitęsus, Kauno miesto savivaldybė praneša pirmojo miesto burmistro Jono Vileišio paminklą statysianti Laisvės alėjoje priešais Kauno centrinį paštą. Prieš pusantro mėnesio surengta visuomenės apklausa parodė, kad kauniečiai taip pat ne prieš J. Vileišio paminklą matyti greta Centrinio pašto. Menkiausio gyventojų pritarimo sulaukė Nepriklausomybės aikštė prie soboro. Visuomenės apklausoje nežymia balsų persvara nugalėjo Rotušės aikštė, tačiau kultūros paveldo specialistų ir Kauno architektūros… Skaityti daugiau
Klaipėdos savivaldybėje pristatyti pirmieji siūlymai, kaip ateityje galėtų atrodyti ilgus metus pasikeitimų nesulaukianti Atgimimo aikštė. Projektavimo konkursą laimėję architektai („Panevėžio statybos trestas“ jungtinėje veikloje su įmone „Cloud architektai“) pagrindiniu šios erdvės akcentu siūlo pasirinkti mėnulio iliuziją. Uostamiesčio savivaldybė projektu deklaruoja didinsianti aikštės patrauklumą, šią vietą paversianti traukos objektu, pagrindine miesto viešąja erdve, atitinkančia įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojų poreikius. Socialinėje erdvėje šiam projektui negailėta… Skaityti daugiau
Iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai ėmėsi įrengti stiprius pamatus Kaune planuojamo pastatydinti mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius savo darbo rezultatus pateiks iki gegužės pabaigos. „Lietuvoje ne visi gerai supranta, kas tai yra mokslo centras arba mokslo muziejus. Paprastai kalbant, tai yra ketvirtos kartos įstaigos, kuriose visuomenė ypatingu, unikaliu būdu supažindinama su technologijomis, mokslo pasiekimais. Kaune… Skaityti daugiau
XX amžiaus antroje pusėje visos Sovietų Sąjungos miestus užpildė vienodi, kartotiniai gyvenamieji rajonai, viešieji pastatai, industriniai kvartalai. Tačiau Lenkijoje šiems centrinės valdžios vykdomiems projektams radosi atsvara: sovietinio režimo įtakai nepasidavusi giliai katalikiška visuomenė visus tuos dešimtmečius nenuilstamai statė bažnyčias. Tarp Antrojo pasaulinio karo ir Sovietų sąjungos žlugimo Lenkijoje iškilo keli tūkstančiai šventovių, kurios savo architektūrine išraiška bei užmojais verčia ir stebėtis, ir gūžčioti pečiais, ir… Skaityti daugiau
Kaip paversti mokslo centrą populiaria ir lankoma vieta, ką reikia daryti, norint sukurti įdomų jo turinį ne tik vaikams, bet ir suaugusiems? Į šiuos klausimus atsakys į Kauną viešintys geriausi Europos mokslo centrų protai. Iš penkių valstybių susirinkusių savo sričių profesionalų atvykimo tikslas – padėti sukurti Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ koncepciją. Ekspertai iš penkių Europos mokslo centrų – Varšuvos, Kopenhagos, Trento, Paryžiaus… Skaityti daugiau
Vakar Vyriausybėje posėdžiavusi komisija Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti dar kartą akcentuoja, jog pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad visuomenė kuo aktyviau dalyvautų Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo veikloje, o paties memorialo idėjos suformulavimas bei išrinkimas taptų ne atskiras organizacijas skaldančiu, o vienijančiu procesu. „Lukiškių aikštės sutvarkymas ir Laisvės kovų dalyvių įprasminimas iš darbotvarkės niekur nedingsta ir lieka prioritetiniu Vyriausybės uždaviniu. Šį klausimą sprendžiame konsultuodamiesi… Skaityti daugiau
Lukiškių aikštės paminklą dovanoti valstybei pasiryžusios nevyriausybinės organizacijos asmeniškai kreipiasi į premjerą, prašydamos nežlugdyti visuomeninės iniciatyvos. Šiandien Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos spaudos konferencijoje „Kas vilkina Lukiškių aikštės Laisvės kovotojų atminimo memorialo ir jos kompleksinio sutvarkymo projektą?“. „Praėjusį trečiadienį tvirtinant Šimtmečio programą iš jos išbraukta Lukiškių aikštės atidarymo ceremonija, nebėra signatarų pagerbimo, nebelieka ir paminklo atidarymo. Stebėdami tokius nesuvokiamus valdžios sprendimus manome, jog Premjeras,… Skaityti daugiau