Archive | Architektūra

Ne menkinti, o išsaugoti tai, kas pastatyta sovietmečiu, išlaikyti pagarbų santykį su prieš keliasdešimt metų iškilusiais statiniais, suteikiant jiems šiandienos realijas atitinkančias funkcijas, sykiu išryškinant tai, kas juose vertinga, – tokio principo projektuodami mažųjų laivų uosto teritorijoje esančių elingų virsmą į viešbutį laikėsi architektų biuro SPRIK komanda. Mūsų pasirinktas kelias – ne pastato revoliucija, bet evoliucija ir sąžiningas elgesys su sovietmečio architektūra.Mantas Olšauskas Tęsiama pastatų… Skaityti daugiau
Faktas, jog absoliučią daugumą projektų architektas kuria klientui, perša išvadą, kad architektūra vykdo tam tikrą programą, pildo jau išreikštus lūkesčius, sprendžia problemas, į kurias jau parodyta pirštu. Vis dėlto gali būti ir atvirkščiai: architektūra gali tapti katalizatoriumi, keičiančiu vieno žmogaus, visuomenės, politikų planus, prioritetus ir net norus. Kaip architektūra gali tyliai, bet nuosekliai ir reikšmingai daryti įtaką politiniams sprendimams nuo vietinio iki valstybinio lygio, „Žinių… Skaityti daugiau
Tik ką paaiškėjo, kaip atrodys vadinamasis Kėdainių tiltas. Daugiausia komisijos narių balsų sulaukė darbas „Santakos tiltas“. Panašu, jog ilgainiui būtent šiuo pavadinimu ir bus vadinamas Marvelę ir Vilijampolę sujungsiantis tiltas. Eismo srautus nuo miesto centro nukrausiantį tiltą planuojama pradėti statyti po 1,5 metų. „Santakos tiltas“ surinko 99 balus iš šimto galimų. Antrosios vietos darbas „Jungtis su gamta 100“, pelnė 90 taškų. Trečioji vieta atiteko projektui… Skaityti daugiau
Šiųmečiai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatai – Kauno autobusų stoties autoriai, architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektai Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas. Svarbu tai, kad nuo 1997-ųjų teikiamą premiją architektai iki šiol buvo pelnę vieną kartą – 2012-aisiais ja buvo apdovanoti „Poezijos“ parko Marijampolėje autoriai – architektai Gintautas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius, Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius. Kasmetė premija (diplomas… Skaityti daugiau
Pastaraisiais metais visame pasaulyje miestams nevaldomai plečiantis, ypatingai sostinės susigūžė ir patankėjo, atrodo, nepakenčiamai. Pavyzdžiui, Pekinas per 40 metų pasikeitė neatpažįstamai dėl gyvenamųjų dangoraižių, gatvių, transporto pertekliaus. Reaguojant į šią problemą atsiranda naujas poreikis dideliuose miestuose statyti įperkamesnius, prieinamesnius, geresnę gyvenimo kokybę kuriančius daugiabučius namus, tuo pat metu, kaip ir anksčiau, ekonomiškai išnaudojant mažus žemės plotus, mažinti sąnaudas transportui ir pagyvinti bei paįvairinti miesto centrą.… Skaityti daugiau
Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskyrė finansavimą programai „Kultūros ar meno srities organizacijų strateginių programų įgyvendinimas“. Tai šiuo metu didžiausia finansavimo programa, skirta užtikrinti sėkmingą, tęstinę stipriausių nevyriausybinių kultūros organizacijų veiklą. Dvylikai skirtingas kultūros ir meno sritis atstovaujančių organizacijų paskirstyta 1 mln. 200 tūkst. eurų. Iš 54 pateiktų paraiškų remiantis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis buvo finansuotos 12 organizacijų, pateikusių stipriausias strateginės veiklos programas 2018 metams. Finansuotos… Skaityti daugiau
Kultūros ministerija šiųmetę Metų debiuto premiją skyrė architektų komandai „Studijai 501“ – Austėjai Balčiūnaitei, Ievai Bogušaitei, Mindaugui Karanevskiui, Martynai Kildaitei ir Martynui Norvilai. Jaunųjų architektų komanda laimėjo Panevėžio miesto savivaldybės skelbto Laisvės aikštės su prieigomis bei autobusų stoties prieigų konkursą. Architektai aikštę siūlė projektuoti kaip modernią ir šiuolaikišką erdvę, pritaikytą skirtingoms funkcijoms – reprezentacinei (priešais savivaldybę), kasdienio naudojimo (centrinė dalis), masiniams renginiams (tarp viešbučio ir… Skaityti daugiau
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pristato 2017 metais vykdytą projektą „Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Lietuvos architektų sąjunga. Architektūros kritika – būtinas sveiko architektūrinio gyvenimo dėmuo. Tai nėra tik naujų (dažniausiai išskirtinių) statinių pristatymas architektams skirtose medijose, jų estetikos, kompozicijos aprašymas. Architektūros kritika turėtų padėti suprasti mus supančią aplinką, principus, kuriais remiantis ši aplinka kuriama, ir pasekmes visuomenei.… Skaityti daugiau
Viešojoje erdvėje pasklidus žiniai, jog Lukiškių aikštėje vietos neradusi Vyčio skulptūra atsiras Kaune, sostinėje pradedama ruoštis memorialo laisvės kovotojams realizacijai. Pirmuosius laukiančius darbus suskubo aptarti sostinės meras Remigijus Šimašius, į susitikimą pasikvietęs Kultūros ministerijos organizuoto konkurso memorialui laisvės kovotojams nugalėtoją menininką Andrių Labašauską ir kultūros viceministrę Gintautę Žemaitytę. Sutarta, kad savivaldybė kartu su menininku nedelsdama pradės rengti idėjos įgyvendinimo techninį projektą, organizuos viešuosius pirkimus memorialo… Skaityti daugiau
Miesto identitetą kuria ne tik gamta ir architektūra, bet ir tai, kaip miestovaizdyje atspindima istorija. Vilnius yra daugelio Lietuvos valstybei svarbių įvykių liudininkas, taip pat – vieta, kur gimė, gyveno ar kūrė ryškiausios kultūros, politikos, mokslo asmenybės. Šis turtingas semantinis-istorinis sluoksnis mieste išreiškiamas paminklais, atminimo ženklais, dedikuotomis viešosiomis erdvėmis. Skaitydami šiuos ženklus, kurie ilgainiui tampa neatsiejama miesto įvaizdžio dalimi, miestiečiai bei miesto svečiai susipažįsta su… Skaityti daugiau
Dvi architektų bendruomenei atstovaujančios organizacijos – Lietuvos architektų rūmai (LAR) ir Lietuvos architektų Sąjunga (LAS) pasirašė sutartį, kurioje įtvirtintas nuostatas, jog LAS padės LAR įgyvendinti Architektūros įstatymu suteiktą pareigą organizuoti Regioninių architektūros tarybų (RAT) darbą. Penkios RAT veiks penkiuose Lietuvos regionuose: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. LAS, veikianti beveik šimtmetį, turi puikiai išvystytą infrastruktūrą – skyrius visuose regionuose, kurie gali pasitarnauti užtikrinant techninį RAT… Skaityti daugiau
Tik ką nuskambėjus plojimams dėl būsimojo Lukiškių aikštės memorialo, kurį sukūrė Andrius Labašauskas, ir kuris Lukiškių aikštėje simbolizuotų partizanų bunkerį, įsikišo paveldosaugininkai. Kultūros paveldo departamentas priminė, kad galiojančiame ir viešame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte, kuriuo nustatytos Lukiškių aikštės (unikalus kodas 10371, Kultūros vertybių registras) vertingosios savybės, viena iš saugomų vertingųjų savybių įvardintas šios istorinės aikštės lygus reljefas. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kultūros… Skaityti daugiau
Kazachstano sostinės Astanos pastarųjų mėnesių pasididžiavimas – pasaulinės parodos „EXPO-2017“ paviljonas „Nur Alem“. Išvertus iš kazachų kalbos, įspūdingo komplekso pavadinimas reikštų pasaulio šviesą. Paviljono kompleksą, kurio pagrindinis akcentas yra didžiulis rutulys „Sfera“, sukūrė Čikagoje (JAV) veikiantis „Adrian Smith + Gordon Gill Architecture“ architektų biuras. Tai didžiausias pasaulyje uždaras sferinis statinys, kurio diametras – 80 metrų, o aukštis – 100 metrų. Kazachstano valdžios atstovai didžiuodamiesi tvirtina,… Skaityti daugiau
Lapkričio 1-ąją įsigaliojus Architektūros įstatymui, darbą pradeda penkios Regioninės architektūros tarybos, kurių darbą organizuos Lietuvos architektų rūmai (LAR). Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regioninės architektūros tarybos atliks architektūros kokybės vertintojo funkcijas architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo srityse, teiks išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims. „Visuotinai pripažįstama, kad architektūros kokybė yra paremta konkrečios situacijos analize bei konkrečių… Skaityti daugiau
Parodoje „Expo 2017“, vykusioje Kazachstane, Lietuvos paviljono ekspozicijos ir kitų erdvių išdėstymas tapo tarsi milžiniško lazerio modeliu, o LED šviesų ir veidrodžių instaliacija pavaizdavo lazerio gimimą – taip Lietuva pasaulinėje parodoje pristatė savo nuveiktus darbus, užsitikrinant energetinę nepriklausomybę ir sėkmingai plėtojant alternatyviąją ateities energetiką. Paviljono idėjos autoriai – architektai Martynas Valevičius ir Mečislovas Valevičius. Architektas M. Valevičius interviu portalui SA.lt – apie šviesą, kaip kūrybos… Skaityti daugiau