Kai stogas tampa gyvas

Prieš kelerius metus architektai dar dvejojo, ar stogų želdinimas ir poilsio zonų įrengimas ant jų Lietuvai galėtų būti aktualus, tačiau panašu, kad šiandien bent dalis nuomonę kardinaliai pakeitė.

Ar pasaulyje populiari idėja ant dangoraižių, daugiabučių ar biurų pastatų stogų perkelti barus, parkus, teniso kortus, baseinus Lietuvoje taps masiniu reiškiniu – spręsti sudėtinga, tačiau tiek verslas, tiek gyventojai vis dažniau atsigręžia į ilgą laiką primirštus stogus.

Dauguma stogo dangų, o Lietuvoje įprastai naudojama prilydomoji bituminė danga, neatsparios šaknų praaugimui, taigi, įrengiant apželdintą stogų visų pirma būtina pasirūpinti hidroizoliacija su šaknų barjeru, pataria specialistai. Beje, gamintojai jau siūlo naudoti augalų šaknims atsparią stogo dangą, Antrasis – geotekstilės sluoksnis su drenažinė membrana.

Žaliasis stogas gali būti įrengiamas su 7–10 cm mineralinio substrato, pramaišiui su porėtomis keramikinėmis granulėmis, pagerinančiomis atmosferinio vandens absorbavimąsi, sluoksniu. Toks substrato sluoksnis tinkamas šilokams, nereikalaujantiems intensyvios priežiūros, auginti. Kartais specialų substratą pakeičia mineralinė vata.

ŠAKNŲ BARJERAI

Naudojama apatiniam hidroizoliaciniam stogo sluoksniui bei kitų inžinerinių statinių hidroizoliacijai įrengti. Tinka naujiems stogams įrengti ir stogo remonto darbams.

Neeksploatuojamus plokščiuosius stogus įrengti gana paprasta net ir tuomet, jei pradiniame projektavimo etape toks sprendimas nebuvo numatytas. Jei stogas šlaitinis (maksimalus galimas juo nuolydis 45 laipsniai), būtina užtikrinti, jog nuo stogo nenuslinktų gruntas, o augalams pakaktų drėgmės.

Apželdinti stogus galima trimis būdais: pirmasis būdas – augalus sėti, tiesa, kol susiformuoja žaliasis kilimas, užtrunkama du sezonus. Antrasis būdas – augalus sodinti. Juos galima įvairiai komponuoti, tačiau svarbu nepamiršti bent du sezonus jais rūpintis. Trečiasis specialistų siūlomas būdas brangiausias, tačiau reikalaujantis minimalios priežiūros – išsyk pakloti tankų augalų kilimą.

Architektai sprendimą apželdinti pastato stogą aiškina siekiu, kad pastatas derėtų su aplinka. Kai kuriais atvejais sprendimas pastatų stogus dera su fasado apdaila, pasirinktomis natūraliomis medžiagomis. Vientisas, susiliejantis su gamtine aplinka gyvas žaliuojantis ir žydintis audinys gali būti puikiai matomas iš tolesnių perspektyvų ar pro gretimo pastato langus. Galiausiai, toks pastatas savo tūriais daro mažesnį poveikį susiformavusiai vertingai gamtinei aplinkai.

Želdinti įmanoma visus stogus, net ir tuos, kurie yra neeksploatuojami. Pavyzdžiui, seni bitumo mase permirkę stogai įkaista, teršia aplinką, skleidžia blogus kvapus. Jie galėtų nesunkiai sužaliuoti, juolab kad yra želdinių, kuriems nereikia daug žemės. Ant apželdinto stogo nutūps paukščiai, želdiniai palaikys drėgmę, garuos, neskleis bjaurių kvapų, galiausiai pagerins aplinkos kokybę.

Specialistai primena – kad stogą puoštų gyvas žaliuojantis ir žydintis audinys, būtina pasitelkti profesionalus, o stogą apželdinus nepalikti jo likimo valiai – ant tokio stogo būtina užlipti bent kartą ar du per metus.

TAIP PAT SKAITYKITE

Vienas iš penkių šiųmečių architektūros konkurso „Žvilgnis į save“ laureatų – 2015 metų birželį duris atvėręs kūrybos centras „inTegra House“, išsiskiriantis ne tik moderniomis technologijomis, darniais sprendimais, bet ir Lietuvai nauja idėja populiarinti meno bei verslo sinergiją. Idėja kūrybos centrą, skirtą susitikimams ir įvairiems renginiams, įkurti ne mieste, bet ežero pakrantėje, atokiau nuo sostinės, pradėta realizuoti ją prieš tai patikrinus architektūriniame konkurse.

Tarptautinės Amerikos mokyklos priestatas – unikalus objektas Lietuvoje veikiančių ugdymo įstaigų istorijoje. Architektų ir mokyklos vadovų ambicija istorinėje miesto dalyje įkurdinti sudėtingos struktūros kone 1654 kvadratinių metrų ploto priestatą, kurioje tilptų sporto salė, valgykla, kabinetai, poilsio kambariai, tapo nemenku iššūkiu statybininkams. Ir ne tik dėl to, kad teko atlikti sudėtingą užduotį – pastatą įgilinti Subačiaus gatvės kalvos šlaite.

Pastatas, įkomponuotas į šlaitą, kaip rodo pristatomi pavyzdžiai, tinkamas sprendimas ir individualiam namui, ir visuomeniniam pastatui ar kultūros paveldo objektui. Architektai tokį sprendimą aiškina panašiai – siekiu, kad pastatas derėtų su aplinka. Keturių pastatų kompleksas (projekto autoriai – Lijana Petrikėnė, Džiugas Kisielius, Ignas Lukauskas) Trakų rajone, Subartėnų kaime, iškilo 1,9 hektaro žemės sklype, šalia ežero. Komplekso pastatai kompaktiški – 80 kvadratinių metrų.

©2018 Portalas SA.lt. Visos teisės saugomos.