Lietuvos architektų rūmai džiaugiasi – išsamų išaiškinimą dėl mažiausios kainos kriterijaus architektūros srityje (ne)taikymo, projekto konkursų privalomumo, jų rengimo tvarkos ir kitais architektūros kokybės užtikrinimui svarbiais klausimais pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba pateikia atsižvelgė į Rūmų argumentus.
Perkančiosioms organizacijoms praktikoje ne visada aišku, kada turėtų būti vykdomas projekto konkursas, o kada tinka kitos viešojo pirkimo procedūros. Ar turėtų būti pasirinktas projekto konkursas, ar kiti Viešųjų pirkimų įstatyme, perkančiųjų organizacijų supaprastintų pirkimų taisyklėse, nustatyti pirkimo būdai, priklauso nuo perkamo objekto specifikos.
Kada turėtų būti vykdomas projekto konkursas
Projekto konkursas turėtų būti vykdomas tuomet, kai reikia išsirinkti geriausią siūlomą idėją (planą, projektą) dėl teritorijų planavimo, architektūros ir panašiai. Iki šiol teisės aktai nenustatė aiškių sąlygų, kada laimėtojas turėtų būti parenkamas tik taikant projekto konkursą, ši problema sprendžiama keičiant teisės aktus.
Architektūros įstatymo projekto 13 straipsnio 1-2 dalyse numatyti atvejai, kada turi būti vykdomi architektūriniai konkursai. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas) geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.
Tokiais objektais pripažįstami:
1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;
2) miestų ir miestelių plėtrai bei savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;
3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolatos nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;
4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kiti);
5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;
6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
SVARBU! Aukščiau nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti, perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti.
Pavyzdžiui:
norint išsirinkti idėją dėl miesto centrinės aikštės sutvarkymo – vykdomas projekto konkursas;
norint nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus nereikalinga urbanistinė architektūrinė idėja, todėl nereikia ir projekto konkurso – vykdomos viešojo pirkimo procedūros.
Projekto konkurso vykdymo ypatumai
Tarptautinės vertės projekto konkursai vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Aplinkos ministro patvirtintomis Projekto konkurso organizavimo taisyklėmis. Supaprastintus pirkimus perkančiosios organizacijos atlieka pagal savo pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, kurias skelbia CVP IS ir savo tinklapyje, jei tokį turi.
Jei perkančiosios organizacijos projekto konkursą planuoja vykdyti pagal savo supaprastintų pirkimų taisykles – jos privalo užtikrinti, objektyvų ir nešališką planų (projektų) vertinimą, todėl turėtų ir taisyklėse numatyti, kad planai (projektai) teikiami anonimiškai, numatyti atitinkamus reikalavimus vertinimo komisijos nariams, pasiūlymų rengimui, jų vertinimui ir pan.
Prieš projekto konkursą perkančioji organizacija turi įsivertinti, kaip įsigis paslaugas ir tai numatyti pirkimo dokumentuose.
Paslaugos iš projekto konkurso laimėtojo (laimėtojų) gali būti perkamos keliais būdais:
projekto konkursas gali būti vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai nustačius projekto konkurso laimėtoją su juo sudaroma paslaugų pirkimo sutartis;
perkančioji organizacija gali projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus) apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
Jei perkančioji organizacija numato skirti prizus laimėtojams, tuomet pirkimo dokumentuose tai turi būti numatyta, nurodant, ir kas bus laikomi laimėtojais (ar pirma, antra ir trečia vietos, ar tik tie tiekėjai, kurie pagal surinktus balus užims pirmą vietą).
Perkančioji organizacija projekto konkurso dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška turi būti pateikiama raštu ir pasirašyta tiekėjo ar jo įgalioto asmens, o projektas – pateikiamas užklijuotoje pakuotėje su ant pakuotės užrašytu projekto devizu (trumpu projekto idėjos apibūdinimu). Kartu su projektu pateikiamas atskiras užklijuotas vokas su užrašytu tuo pačiu devizu. Voke turi būti įdėtas projekto devizo šifras – tiekėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono bei fakso numeriai ir projekto galiojimo užtikrinimo dokumentai.
Projekto konkurso komisija
Projekto konkursą organizuoja ir gautus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 fizinių asmenų, nesusijusių su projekto konkurso dalyviais. Komisijos nariais (išskyrus pirmininką) gali būti ir samdomi asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Sprendimai priimami tik vertinimo komisijos posėdžiuose, posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė. Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.
SVARBU! Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
Vertinimo kriterijai
Vertinimo kriterijai nustatomi pirkimo dokumentuose. Vykdant projekto konkursą, vertinimo kriterijai nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
SVARBU! Statybos įstatyme numatyta pareiga atestuotiems architektams laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso. Šiame etikos kodekse numatyta, kad architektūros paslaugų teikėjas nedalyvauja jokiame projektų ar konkurenciniame konkursuose ir neteikia pasiūlymo, kai darbo ar paslaugų kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus, vadovaujantis SIM direktyvos (COD 2004/0001) 1(1)12 straipsniu.
Architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti.
Atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas, tais atvejais, kai renkama architektūrinė idėja arba perkamos paslaugos projekto architektūrinei daliai parengti (atskirai arba kartu su visu projektu), turėtų būti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba kiti kriterijai, kurie remiasi ne mažiausia kaina.
Siekdama išsirinkti geriausią idėją, perkančioji organizacija gali nustatyti ir minimalią balų sumą, kurios nesurinkusių tiekėjų pasiūlymai bus atmetami.
Vertinimas
Vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai. Vertinimo komisija gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus tik tuomet, kai komisija prieina bendros nuomonės ar priėmus bendrą sprendimą dėl geriausio plano ar projekto.
Projekto konkursui pateiktų projektų įvertinimui gali būti rengiamas viešas aptarimas, kuriame juos analizuoja Komisijos pakviesti ekspertai. Šio aptarimo išvados įforminamos protokolu.
Rekomenduojama dėl kiekvieno iš vertinamo projekto rašyti recenzijas, kurios būtų teikiamos tiekėjams.
Komisija gali ir neskirti pirmosios vietos, jeigu mano, kad pateikti projektai atitinka formalius reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į projekto konkurso dokumentuose nurodytus tikslus, perkančiajai organizacijai yra nepriimtini.
Viešumas, informavimas, ataskaitos
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vokų su projektų devizų šifrais atplėšimo procedūros įforminimo (o atviro projekto konkurso atveju – ir dalyvių kvalifikacijos patikrinimo) raštu praneša kiekvienam kandidatui ir dalyviui apie projektų eilę, o kurio projektas neįrašytas į šią eilę – ir projekto atmetimo priežastis. Rekomenduojama kiekvienam dalyviui teikti jo projekto vertinimo recenziją.
Perkančioji organizacija apie projekto konkurso rezultatus privalo per 14 dienų pateikti ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ataskaitos skelbiamos viešai CVP IS, jose nurodoma projekto konkurso dalyviai (kandidatai), atmesti projektai ir atmetimo priežastys, patvirtinta projektų eilė ir kt. informacija.
Konfidencialumas
Vykdant projekto konkursus, taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų.
Nelaimėjusių projektų grąžinimas tiekėjams
Perkančioji organizacija privalo grąžinti projekto konkurso dalyviams nelaimėjusius projektus iki konkurso dokumentuose nurodytos datos. Perkančioji organizacija nustatydama šią datą turi įsivertinti laiką, skirtą projektams nagrinėti, tiekėjų informavimui, pretenzijų nagrinėjimui, jei būtų gauta, ir pan.
Ginčai
Pretenzijos ir skundai projekto konkursuose teikiami Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka.
Šią ir kitas konsultacijas galima rasti Gerosios praktikos skiltyje.
