Blog

Įstatymo pataisos – naujas impulsas daugiabučių renovacijai

Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti
SA archyvo nuotr.

Daugiau apibrėžtumo, daugiau skatinimo galimybių – taip Aplinkos ministerijos vadovai apibūdina neseniai priimtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jos įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d. Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė ir Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas „Statybai ir architektūrai“ išdėstė esminius pasikeitimus įstatyme.

Kokie svarbiausi pasikeitimai patvirtinti įstatyme ir kokią apčiuopiamą naudą jie duos?

M. Narmontas. Pirmiausia, ko siekėme rengdami įstatymo pataisas – kad sistema būtų stabili, būtų aiški schema, nebūtų keliama dvejonių, jog netrukus vėl gali kažkas keistis. Naujoje įstatymo redakcijoje atsiranda proporcijos, nurodančios ką finansuoja valstybė ir koks yra tos paramos dydis. Gyventojams bene svarbiausia – kokio dydžio kompensacija bus skirta energiją taupančioms priemonėms. Įstatyme nustatyta, kad paramos šioms priemonėms dydis sieks 30 proc. daugiabučio atnaujinimo sąmatoje numatytų išlaidų. Taip pat nustatyta 100 proc. apmokėti išlaidas daugiabučio atnaujinimo projektui parengti, jo įgyvendinimui administruoti ir statybos techninei priežiūrai. Visą paramą numatoma teikti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis.

Mes turime įsipareigojimus Europos Sąjungai sutaupyti tam tikrus kiekius energijos, seni pastatai yra vieni didžiausių energijos švaistytojų.Rėda Brandišauskienė

R. Brandišauskienė. Įstatyme numatyta, kad renovuojant daugiabučius namus bus privalu pasiekti ne mažiau nei 40 proc. energijos sutaupymo rodiklius. Taip pat pasiekti, kad po modernizavimo daugiabutis būtų ne žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

Reikia atkreipti dėmesį, kad gyventojai mokės tik tada, kai prie namų stovės statybininkų pastoliai. Kol bus ruošiamas ir derinamas projektas, kiti reikiami dokumentai, gyventojai nemokės – šias išlaidas pilnai padengs valstybė.

Kai kalbame apie daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimą, mums svarbu pritraukti kuo daugiau investicijų, kad dalyvautų bankai ir investuotų savo lėšas. Iki šiol dažniausiai bankai perskirstydavo tik kitų institucijų lėšas, neskirdami savų pinigų. Netrukus pradės veikti Rizikos pasidalinimo fondas. Į jį, taikant finansų inžinerijos priemonių ir garantijų mechanizmo derinius, numatoma pritraukti apie 500 mln. eurų. Fondas leis sumažinti riziką bankams, suteiks galimybes jiems investuoti į daugiabučių modernizavimą ir sumažinti kreditų palūkanas.

Ar bankams jau patrauklu kredituoti daugiabučių renovaciją? Anksčiau jie nelabai norėdavo to daryti, pageidaudavo didesnių garantijų.

Rėda Brandišauskienė.

Rėda Brandišauskienė.

R. Brandišauskienė. Anksčiau bankai mažiau prisidėdavo nuosavomis lėšomis, dabar jie investuoti galės tik nuosavas lėšas. Bankų susidomėjimas jau jaučiamas, tikimės, kad juos pavyks pritraukti dalyvauti programoje ir šitaip skatinti konkurenciją.

Ar nuostata siekti C energinio naudingumo klasės nėra pasenusi, juk ir dabar renovuoti namus pasirengę gyventojai orientuojasi į B ar net A energinio naudingumo klasę?

M. Narmontas. Anksčiau įstatyme buvo numatyta galimybė pasiekti D energinio naudingumo klasę ir ne mažesnį nei 25 proc. energijos sutaupymą. Dabar tikrai siekiame geresnės modernizavimo kokybės. Valstybė, teikdama paramą pasenusių daugiabučių atnaujinimui, siekia, kad kiekvienas investuotas euras duotų realią naudą, kuo didesnę grąžą.

R. Brandišauskienė. Gyventojams yra dar viena svarbi žinia. Jeigu komercinių bankų, kurie sutiks teikti paskolas renovacijai, kreditų palūkanų norma bus didesnė nei 3 proc., valstybė kompensuos skirtumą. Nors dabar kreditų palūkanų normos nėra didelės, žvelgdami į ateitį prisiimame riziką kompensuoti gyventojams didesnes palūkanas. Bet yra numatyta sąlyga, kad didesnės palūkanos gali būti kompensuojamos ne ilgiau kaip penkerius metus. Kodėl toks laikotarpis? Praktika rodo, kad didžioji dalis renovacijai paimtų paskolų grąžinama būtent per tokį laikotarpį.

Kas dar gyventojams turi būti svarbu kalbant apie įstatymo pataisas?

M. Narmontas. Tais atvejais, kai vyksta kompleksinė renovacija ir gyventojai nusprendžia modernizuoti šilumos punktus, paramos dydis bus didesnis nei 30 proc. Investicijos į šilumos punktų atnaujinimą yra tikrai efektyvios, vien tik jos leidžia sutaupyti 15–25 proc. šilumos išlaidų. Todėl ir nusprendėme paskatinti žmones papildomai investuoti į tai, o jiems bus teikiama papildoma valstybės parama kompensuojant iki 10 proc. šių priemonių įgyvendinimo kainos. Daugiabučiams, kuriuos šiluma aprūpina kelis namus aptarnaujantis šilumos punktas, sudaromos sąlygos įsirengti individualų šilumos punktą. Dėl to sumažėtų patiriami šilumos energijos namui šildyti nuostoliai ir, suprantama, gyventojų išlaidos už šildymą. Lietuvoje yra apie 3 tūkst. tokių daugiabučių namų.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, daugiabučių namų atnaujinimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Vyriausybės programos įgyvendinimo planas numato, kad kasmet būtų modernizuota ne mažiau kaip 500 daugiabučių.

R. Brandišauskienė. Pakoreguotame įstatyme yra daug detalių, kurios galbūt mažiau svarbios gyventojams, bet svarbios programos įgyvendintojams. Jos užpildys spragas, kurios anksčiau buvo jaučiamos ir yra aktualios visos sistemos funkcionavimui.

Labai svarbu tai, kad bus teikiama valstybės parama nepasiturintiems gyventojams. Ši nuostata atsirado po sprendimų naikinti mokesčių lengvatą šildymui. Anksčiau gyventojai, prieštaraujantys renovacijai, buvo raginami prie jos prisidėti, kitaip grėsė netekti kompensacijos už šildymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta parama nepasiturintiems gyventojams, kad jie nebūtų proceso stabdytojai. Po mokesčių lengvatos šildymui panaikinimo remtinų žmonių ratas gali prasiplėsti, tačiau valstybei paramos našta, manau, nebus nepakeliama.

Savivaldybės irgi bus kviečiamos labiau prisidėti prie renovacijos nuosavomis lėšomis. Iki šiol jos mažai skatindavo papildomomis kompensacijomis. Kiek žinoma, yra ne viena savivaldybė, nusprendusi paremti gyventojus, sutvarkydama savo lėšomis aplinką prie renovuojamų daugiabučių ar skirdama papildomas finansines subsidijas renovacijai.

Daugiabučių modernizavimas – ne tik nacionalinė programa. Mes turime įsipareigojimus Europos Sąjungai sutaupyti tam tikrus kiekius energijos, seni pastatai yra vieni didžiausių energijos švaistytojų.

Užsiminėte apie savivaldybes. Ne visos buvo patenkintos galiojusia kvotų sistema, kai kurios dėl to net kreipėsi į teismą.

Marius Narmontas.

Marius Narmontas.

M. Narmontas. Savivaldybės gali labiau prisidėti finansiškai, o ne laukti tik valstybės paramos. Kvotos buvo skirstomos tam, kad greičiau vyktų procesas. Labai gaila, bet tuo metu didieji miestai nebuvo pasirengę tokiai spartai, nesugebėjo operatyviai atrinkti renovacijai reikiamų daugiabučių. Antra vertus, didžiuosiuose miestuose sudėtingiausia gauti statybos leidimus renovacijos darbams, todėl savivaldybės galėtų labiau pasistengti. Tačiau dabar jau šios kalbos neturi reikšmės, nes kvotų principas nebebus taikomas. Bus atrinkti renovacijai tie namai, kurių atnaujinimas padės pasiekti geriausius rezultatus ir kurie bus pasirengę siekti kuo didesnio energijos sutaupymo. O čia ir atsiranda galimybės kuo daugiau pastatų renovuoti didmiesčiuose.

Statybos sektorius su nekantrumu laukia, kada prasidės naujas etapas ir prie daugiabučių vėl bus statomi pastoliai. Dabar kalbama, kad procesas buvo sustojęs ir buvo baigiami įgyvendinti tik anksčiau patvirtinti projektai. Tai kada statybininkai gali tikėtis realių užsakymų?

R. Brandišauskienė. Iš tiesų, kiek teko bendrauti su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovais, šie tvirtina, jog įmonės su renovacija sieja nemažus lūkesčius. Statybininkams darbų trūksta, bet jei žiūrėti į mūsų planus, darbo užtektų daugeliui. Žinant, kad mažesnės statybų įmonės emigruoja arba nutraukia veiklą, mes diskutavome, ar planas atnaujinti per metus apie 500 daugiabučių yra pakankamas, galbūt reikia pasistengti daugiau? Statybininkų pusė atsakė, kad tokie planai yra optimalūs norint siekti kokybės ir išlaikyti stabilias paslaugų kainas.

Įstatymo pataisos – nėra kažkokia revoliucija, tai yra tik sukurtos schemos patikslinimas įnešant daugiau aiškumo. Vykdant įstatymą koncentruosimės į programos įgyvendinimo sklandumą ir kokybišką rezultatą. Pradedant nuo to, kaip bus atrenkami projektai, baigiant orientaciniu tikslu – maždaug 500 atnaujintų pastatų per metus. Pavyzdžiui, bus prievolė projektavimo ir rangos darbus pirkti atskirai, šie darbai negalės būti perkami iš vienos įmonės. Bus ir daugiau detalių, kaip skatinti kokybę.

Renovacijos procesas tikrai nesustojęs. Taip, tam tikra pertrauka buvo, nes dar anksčiau nebuvo kvietimų daugiabučiams renovuoti, buvo pristojęs finansavimas. Dabar viskas vyksta gana sklandžiai, pradėti projektai baigiami, laukiama naujų.Marius Narmontas

M. Narmontas. Jokiu būdu nereiškia, kad iki šiol daugiabučiai modernizuojami nekokybiškai. Tiesiog stengsimės, kad ta kokybė būtų dar geresnė. Viešuosiuose pirkimuose pagrindinį mažiausios kainos kriterijų keis ekonominio naudingumo kriterijus.

Įstatymo pataisos priimtos skubos tvarka. Jeigu viskas būtų nusikėlę pusmečiui, būtų tikrai negerai. Žinoma, pagal naująją tvarką realūs modernizavimo darbai prasidės kitais metais, bet dar šiemet tam bus atrinkti daugiabučiai, bus parengti investiciniai planai, paruošti projektai. O kalbant apie šiuos metus, turime bemaž 250 daugiabučių namų, kurių gyventojai yra pritarę modernizavimui ir dalis jų bus pradėti atnaujinti dar šiemet. Renovacijos procesas tikrai nesustojęs. Taip, tam tikra pertrauka buvo, nes dar anksčiau nebuvo kvietimų daugiabučiams renovuoti, buvo pristojęs finansavimas. Dabar viskas vyksta gana sklandžiai, pradėti projektai baigiami, laukiama naujų. Reikia suprasti, kad procesas ilgas. Jeigu su problemomis susidurta prieš pusantrų metų, pasekmės jaučiamos ir dabar. Bet jau nebereikia vadovautis gandais, nesklandumai – praeityje.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 3.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.