Blog

Išrinkti geriausi Baltijos šalių architektūros studentų darbai

Baltijos šalių jaunų architektų
Geriausiu bakalauro studijų darbu išrinktas Jutos Davidovskos projektas. Andra Marta Babre nuotr.

Lapkričio pradžioje Lietuvos architektų sąjungoje vykusioje ceremonijoje įteikti Baltijos šalių jaunų architektų darbų parodos-konkurso apdovanojimai. Geriausiu architektūros magistro laipsnio darbu pripažintas Marteno Petersono (Estijos Meno akademija) projektas, o geriausiu bakalauro laipsnio projektu – Jutos Davidovskos (RISEBA, Ryga) darbas.

Penktą kartą Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) organizuojamas renginys – skirtas pristatyti geriausius jaunuosius architektus, parodant ir įvertinant jų baigiamuosius architektūros studijų darbus. Parodoje-konkurse 17 darbų atkeliavo iš Baltijos šalyse veikiančių architektūros mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos (Vilniaus ir Kauno fakultetų), Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Architektūros ir urbanistikos katedrų, Rygos technikos universiteto, Estijos meno akademijos, Talino Taikomųjų mokslų universiteto bei RISEBA (Rygos ekonomikos ir verslo universiteto architektūros ir dizaino fakulteto). Kiekviena mokykla parodai pateikė po 2 darbus: vieną bakalauro ir vieną magistro, arba, Estijos universitetų (kuriuose nėra dviejų lygių studijų) atveju, 2 vienodo lygio darbus.

Studentų darbus vertino nepriklausoma komisija: profesionalūs architektai, nedėstantys nė vienoje iš konkurse dalyvaujančių mokyklų. Šiemet Lietuvą atstovavo architektas Aurimas Sasnauskas („a2sm“), Latviją – Latvijos architektų sąjungos pirmininkė Gunta Grikmanė, o Estiją – architektė Eve Komp. Pasak G. Grikmanės, žiuri darbus vertino pagal nustatytus kriterijus: konceptualumą, originalumą, inovatyvumą, aiškiai išreikštą idėją, pateikimo estetiką.

Marteno Petersono projektas „Vietinių medžiagų kombinatorika durpių ir skalūno pelenų pavyzdžiu“.

Marteno Petersono projektas „Vietinių medžiagų kombinatorika durpių ir skalūno pelenų pavyzdžiu“.

Geriausiu magistro studijų darbu pripažintame projekte „Vietinių medžiagų kombinatorika durpių ir skalūno pelenų pavyzdžiu“ architektas Martenas Petersonas pristatė tyrimą, kaip dvi Estijoje dažnas medžiagas galima panaudoti kuriant visiškai naują statybinį produktą. Inovatyviuose statybiniuose elementuose (pagamintuose roboto) galima nustatyti reikiamą fibros kiekį ir išsidėstymą, taip pat kontroliuoti statinio sienos storį. Iš savo sukurtų elementų M. Petersonas suprojektavo eksperimentinį statinį – urvą šikšnosparniams Talino zoologijos sode.

„Šis darbas išsiskyrė originalumu ir inovatyvumu. Jaunam architektui labai svarbu mokėti mąstyti netradiciškai ir integruoti kitų – pramonės, chemijos, fizikos ir t.t. – sričių žinias kuriant dizainą. Taip pat komisiją įtikino Marteno dėmesys tvarumo principams, sugebėjimas panaudoti vietines medžiagas bei statinio paskirties pasirinkimas, sprendžiantis aktualią problemą – kaip mieste sukurti erdves gyvūnams“, – sakė komisijos narė Evė Komp.

Jutos Davidovskos projektas „Dingusio Dauguvos upės slėnio lankytojų centras“.

Jutos Davidovskos projektas „Dingusio Dauguvos upės slėnio lankytojų centras“.

Geriausiu bakalauro studijų darbu išrinktas Jutos Davidovskos projektas „Dingusio Dauguvos upės slėnio lankytojų centras“. Pasak komisijos nario architekto Aurimo Sasnausko, projektas išsiskyrė išbaigtumu: pasirinkta projekto tema turi įdomią priešistorę, kuri įtikinamai pagrindžia muziejaus poreikį bei vietą. „Naujas minimalistinis tūris kontekstualiai įkomponuotas 1965 metais statytos hidroelektrinės statinyje, vidaus funkcija puikiai išspręsta ir pagrįsta. Muziejaus architektūrinė išraiška kaip tilto tarp praeities ir dabarties, tarp natūralios gamtos ir žmogaus veiklos taip pat įtikina. Bakalauro darbui tai puikus rezultatas, kuriame trūko tik šiek tiek išraiškingesnio pateikimo“, – sakė A. Sasnauskas.

Abiejose kategorijose komisija išskyrė dar po du darbus, rimčiausiai besivaržiusius su nugalėtojais:

• „Socialiai orientuotos architektūros metodas. Palangos pradinės mokyklos renovacija su praplėtimu“, Evelina Vasiliauskaitė (Vilniaus dailės akademija) / Magistro darbas.
• „Aplinka žmonėms su demencijos negalia ir jų prižiūrėtojams“, Hanna-Liisa Motus (Estijos Meno akadamija) / Magistro darbas.
• „Kučkuriškių popieriaus fabirko konversija“, Ieva Viliūtė (Vilniaus dailės akademija) / Bakalauro darbas.
• „Ne-miestas“ – ateities miestovaizdis šiaurinėje Talino dalyje“, Maili Tannenberg (Talino Taikomųjų mokslų universitetas) / Bakalauro darbas.

Dvi dienas trukusio renginio metu studentai patys pristatė savo projektus komisijos nariams, kolegoms ir renginyje apsilankiusiems architektūros entuziastams. Visų mokyklų dėstytojai, katedrų vedėjai dalyvavo viešoje diskusijoje apie aukštąjį architektūros švietimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: kalbėtasi ne tik apie mokymo programų specifiką, bet ir apie profesijos ateitį apskritai, ateities architektui reikalingus įgūdžius, architektūros edukacijos ir architektūros praktikos santykį. Taip pat į renginį susirinkusiems jauniems architektams savo šviežią patirtį pristatė kitame BAUA projekte – Baltijos šalių architektūros paviljono pristatyme Tarptautinės architektų sąjungos kongrese Seule, P. Korėjoje – dalyvavę jauni lietuviai architektai Tomas Skripkiūnas ir Jonas Lideikis.

Apdovanojimų ceremoniją papildė parodos atidarymas bei parodos knygos pristatymas.

Kitų metų rudenį Baltijos šalių jaunų architektų darbų paroda-apdovanojimai vyks Estijoje.

Paroda veikia iki gruodžio 20 d. Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius).

Projektą organizavo Baltijos architektų sąjungų asociacija (BAUA) / Lietuvos architektų sajunga, Latvijos architektų sajunga, Estijos architektų sąjunga.

Projektą iš dallies rėmė: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Latvijos kultūros ministerija, kompanija „Merks“.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.