Blog

Interjero architektūra: kūrėjus išlaisvina technologijos

Dauguma baldų, šviestuvų, santechnikos, langų ar stoglangių gamintojų jau yra parengę savo produkcijos 3D modelius.

Interjero projektavimas yra dar viena sritis, kur naudojantis BIM įrankiais laimi ir architektai, ir užsakovai. Vieni išvengia monotoniško techninio darbo ir klaidų, sklandžiau keičiasi informacija su partneriais, kiti gali lengviau įvertinti projekto privalumus, trūkumus ir gauna išsamią projekto informaciją.

Tradicinius projektavimo įrankius keičia BIM

Tuo, kad kad technologinės naujovės turi įtakos projektuojant funkcionalų, patogų ir kokybišką interjerą, neabejoja architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros ir Interjero dizaino katedrų lektorius Dalius Regelskis, jau 17 metų projektuojantis BIM aplinkoje. Jis atradimu vadina architektūrinio trimačio virtualaus pastato projektavimo programinę įrangą ARCHICAD. Studijų metais jam teko braižyti rapidografais, užgulus kulmaną ir palinkus prie didžiulių planšečių. Šiandien pagrindiniu architektų darbo instrumentu yra tapęs kompiuteris.

Projektuodamas virtualų pastato ar interjero 3D modelį architektas užsakovui gali ne tik parodyti gražų vaizdą, bet ir pateikti visą reikalingą informaciją: planus, fasadus, pjūvius, detales, patalpų plotų skaičiavimus, medžiagų specifikacijas, kiekių lenteles. Taigi dirbant su BIM modeliu parengiama ir projekto vizualizacija, ir visa statybinė dokumentacija. Čia visi duomenys yra tarpusavyje susiję, tad numačius papildomas duris ar perkėlus pertvarą į kitą vietą projekto brėžiniai, matmenys ir skaičiavimai atnaujinami automatiškai, lieka tik išsaugoti naują PDF bylą.

Dirbant su 3D modeliu galima vaikščioti po dar tik projektuojamus namus, keisti duris, baldus, spalvas ir t. t.

Dirbant su 3D modeliu galima vaikščioti po dar tik projektuojamus namus, keisti duris, baldus, spalvas ir t. t.

Gamintojai noriai skaitmenina gaminius

Šiuo metu dauguma baldų, šviestuvų, santechnikos, statybinių konstrukcijų, langų ar stoglangių gamintojų jau yra parengę savo produkcijos 3D modelius, kuriuos galima atsisiųsti tiesiai iš gamintojo interneto svetainės. Architektas gali išsirinkti tokias medžio ar gobeleno spalvas ir tekstūras, kokios realiai naudojamos gamyboje. Taip projektuotojas ar interjero architektas, į BIM modelį įkeldamas konkrečius objektus, sutaupo laiko, o gamintojas tokiu būdu pristato savo produkciją užsakovui.

Kone prieš 15 metų pirmieji objektų bibliotekas pradėjo kurti skandinavų baldininkai: suomių ISKU, „Martela“, „Piiroinen“, švedų „Kinnarps“, „Lammhults“, „Skandiform“, norvegų „Fora Form“, taip pat vokiečių gamintojas „Wilkhahn“, austrų „Wiesner Hager“. Ir šiandien labiau stebina ne esamos objektų bibliotekos, o gamintojai, kurie jų vis dar neturi. Vien trimačių modelių kūrimo sistemos „SketchUp“ virtualiame sandėlyje „3D Warehouse“ yra šimtai tūkstančių nemokamų objektų, ir jų daugėja kasdien.

Jei D. Regelskiui norimo gaminio vis dėlto nepavyksta rasti objektų bibliotekose, tuomet baldus, detales ar šviestuvus tame pat ARCHICAD modelyje jis projektuoja pats.

„Galiu iš bibliotekos paimti standartines duris, turinčias visus reikiamus atributus – staktą, slenkstį, apvadus, rankenas, 2D plano simbolį, kurio detalumas automatiškai keičiasi pagal pasirinktą brėžinio mastelį, tačiau galiu pakeisti, pavyzdžiui, vien durų varčią, jei noriu joje įfrezuoti tam tikro rašto stiklo intarpus. Objektai turi parametrus, o tai reiškia, kad paėmęs iš bibliotekos spintas, lentynas ar virtuvės baldus galiu juos keisti pagal savo poreikius – ne tik jų dydžius, proporcijas, bet ir durelių bei rankenėlių stilių, stalčių, lentynų skaičių, medžiagiškumą“, – komentavo specialistas.

Per ilgus metus naudodamasis architektūrine projektavimo programa D. Regelskis sukūrė pačių įvairiausių objektų – interjero detalių, architektūros elementų ir pan. Įvaldžius trimatį modelį sukurti reikiamą objektą, anot pašnekovo, užtrunka keletą minučių. Vėliau tokių objektų naudojimas projektuose sutaupo ištisas darbo valandas ar net dienas.

Projektuodamas BIM aplinkoje architektas gali išsirinkti tokias spalvas ir tekstūras, kokios realiai naudojamos gamyboje.

Projektuodamas BIM aplinkoje architektas gali išsirinkti tokias spalvas ir tekstūras, kokios realiai naudojamos gamyboje.

Klaustukų nelieka ir klientams

Tiesa, projektuodamas interjerą, nesvarbu, ar tai būtų senos, ar naujos statybos pastatas, architektas iki šiol į objektą pirmiausia vyksta su rulete ir lazeriu, viską tiksliai išmatuoja ir nufotografuoja. Patirtis rodo, kad projektuojant interjerą pasikliauti galima tik paties parengtais patalpų brėžiniais. Statybų metu galimos paklaidos, nukrypimai, o projektuojant interjerą svarbus kiekvienas centimetras.

Atlikus matavimus visa informacija suvedama į 3D modelį: iškeliamos sienos, sudedami konkretūs langai, durys, esami vamzdynai, radiatoriai, dujų katilas ir kitos detalės, tuomet pradedama kūrybinė dalis. Kompiuteryje turint tikslų 3D modelį galima spręsti pačius įvairiausius klausimus kaskart nevažiuojant į statybas.

„Dirbdamas su 3D modeliu turiu galimybę aiškiai pateikti savo idėjas užsakovams, – vieną didžiausių privalumų paminėjo pašnekovas. – Galime vaikščioti po dar tik projektuojamus namus, stumdyti sienas, keisti duris, baldus, spalvas ir t. t. Statybos brėžinių užsakovai paprastai nesupranta, varto juos tylėdami, o štai dirbant su 3D modeliu priešingai – emocijos, komentarai tiesiog liejasi, nes viskas akivaizdu. Padarius bet kokius modelio pakeitimus, tuoj pat atnaujinami ir projekto brėžiniai.“

Suderinus galutinį interjero planą ir baldų išdėstymą, pradedami rengti techniniai brėžiniai su tiksliais matmenimis bei paaiškinančiomis išnašomis, t. y. santechnikos išvedžiojimo, elektros įrangos, grindų dangų, lubų peraukštėjimų ir kiti specifiniai planai, taip pat sienų išklotinių ir įvairių detalių brėžiniai, židinio bei laiptų projektai. Kartu su šiais darbais prasideda ir konkrečių medžiagų paieška bei parinkimas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2016 / 6.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.