Top Baneris

Inovacijomis spinduliuojanti kazachų „Pasaulio šviesa“

2017 lapkričio 21 d.
„EXPO-2017“
Architektų biuro „Adrian Smith + Gordon Gill Architecture“ nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Kazachstano sostinės Astanos pastarųjų mėnesių pasididžiavimas – pasaulinės parodos „EXPO-2017“ paviljonas „Nur Alem“. Išvertus iš kazachų kalbos, įspūdingo komplekso pavadinimas reikštų pasaulio šviesą. Paviljono kompleksą, kurio pagrindinis akcentas yra didžiulis rutulys „Sfera“, sukūrė Čikagoje (JAV) veikiantis „Adrian Smith + Gordon Gill Architecture“ architektų biuras.

Tai didžiausias pasaulyje uždaras sferinis statinys, kurio diametras – 80 metrų, o aukštis – 100 metrų. Kazachstano valdžios atstovai didžiuodamiesi tvirtina, kad šis statinys ateityje gali prilygti labiausiai lankomiems pasaulyje objektams, tokiems kaip Eifelio bokštas Paryžiuje. Bet čia pat pasitaiso – gal pernelyg drąsu būtų lyginti „Nur Alem“ statinį su Eifelio bokštu. Tačiau kai kuriais parametrais pastatas Astanoje lenkia prancūzų garsenybę: Eifelio bokšto svoris siekia 7 tūkst. tonų, o „Nur Alem“ statinys sveria 13 tūkst. tonų.

Įspūdingas ir statiniui panaudoto stiklo plotas, kuris prilygtų penkioms futbolo aikštėms. Kiekvienas stiklas turi savitą geometriją ir sveria net iki 800 kilogramų. „Sferos“ konstrukcijos išskirtinumas yra ir tai, kad jo fasade integruoti fotogalvaniniai elementai, paverčiantys saulės energiją į elektros energiją. Be to, viršutinėje dalyje įrengti du vėjo generatoriai. Visa tai puikiai atspindi bendrą parodos tematiką – „Ateities energija“.

Architektų biuro „Adrian Smith + Gordon Gill Architecture“ nuotr.

Iš viso „Sferoje“ yra aštuoni aukštai. Pirmasis aukštas skirtas supažindinti su Kazachstano istorija, kultūra, tradicijomis, lankytinomis vietomis ir pastarųjų metų pasiekimais, ypač energetikos srityje. Kazachai, turintys daug išteklių, supranta, kad reikia vertinti perspektyvas ir deramą dėmesį skirti ateities, „žaliajai“ energetikai, gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių spektras ir mastas yra labai platus – nuo vėjo ir saulės jėgainių iki pasaulinių kosminės energijos gamybos projektų.

Rengdami parodą „EXPO 2017“ jos organizatoriai siekė per 93 dienas pademonstruoti, kokia galėtų ir turėtų būti energetikos ateitis, kokias problemas gali sumažinti „žalioji“ energija, pavyzdžiui, klimato kaitos, ekologijos.

Būtent visa tai ir atsispindi paviljono ekspozicijose. Kylant moderniais liftais iš vieno aukšto į kitą galima aplankyti ekspozicijas, kuriose, pasitelkiant skaitmenines, interaktyvias technologijas, pristatomos svarbiausios energijos rūšys – saulės, biomasės, vėjo, vandens, kinetinė.

Galiausiai patenkama į viršutinį „Nur Alem“ pastato aukštą, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė – iš čia atsiveria nuostabūs EXPO parodos ir visos Astanos miesto vaizdai.

Pasibaigus parodai „EXPO-2017“ „Sferoje“ įrengtas Ateities muziejus taps svarbiu tyrimų, inovacijų ir kultūros centru.


Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video