Blog

Inicijuojamas Lietuvos prisijungimas prie Faro konvencijos

Faro konvencija
Gyčio Oržikausko nuotr.

Lietuvoje vis dar susiduriame su esmine problema, kuomet stinga bendradarbiavimo su visuomene, neįsiklausant į piliečių nuomonę vienu ar kitu su kultūros paveldo apsauga susijusiu klausimu. Valstybinė kultūros paveldo komisija, atsižvelgdama į šias aktualijas, Seimo priimtą rezoliuciją ir tarptautinio forumo rezultatus, kreipėsi į Vyriausybę prašydama pradėti prisijungimo prie Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro) procedūras, kas padėtų įgyvendinti skaidresnę, pažangesnę, į piliečius orientuotą paveldo apsaugos strategiją.

Pastaraisiais metais Lietuvos paveldosaugoje atsiranda ir yra tiriama vis daugiau sudėtingų, atgarsį visuomenėje sukeliančių projektų, kai piliečiai apie juos sužino ir įsitraukia per vėlai. Dialogo stygius lemia tai, kad visuomenė nėra įtraukiama net į sprendimų priėmimą dėl pačių iškiliausių, senąją Lietuvos istoriją menančių, kultūros paveldo turtų.

Seimas lapkričio 14 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos)“, kurioje raginama Vyriausybę užtikrinti, kad Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija būtų kuo greičiau pasirašyta ir pateikta Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje.

Faro konvencija įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už jį, skatinant požiūrį, jog kultūros paveldo išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas turi tapti žmogaus vystymosi ir gyvenimo kokybės tikslu, darnios plėtros resursu ir gyvenimo kokybės stiprintoju. Šis Europos Tarybos dokumentas suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo.

Gyčio Oržikausko nuotr.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos, bendradarbiaujant su LR Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija, lapkričio 15–16 d. organizuoto tarptautinio forumo „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“ metu gerąja patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Europos Tarybos ekspertai, konvenciją pasirašiusios ir ratifikavusios šalys (Suomija, Austrija, Vengrija, Latvija, Portugalija, Serbija) bei valstybės, dar tik besidominčios dokumento principais (Estija, Islandija, Olandija, Lenkija), tarp kurių yra ir Lietuva.

Diskusijose konstatuota, jog nė viena šalis, pasirašiusi ar ratifikavusi šį dokumentą, ne tik nesusidūrė su nenumatytomis problemomis ar neigiamais padariniais, tačiau pasiekė daug teigiamų rezultatų. Faro konvencijos pasirašymas padėjo išsaugoti ne vieną itin svarbią Latvijos (šalis prisijungė prie konvencijos narių dar 2005 m.) kultūros vertybę nuo žalojimo. Dėl konvencijos Rygos istorinis centras – pasaulio paveldo vietovė – buvo apsaugotas nuo aukštybinių pastatų intervencijos. O štai Suomijos paveldo vadyboje, kuri piliečių teisę į paveldą ginančią konvenciją pasirašė tik šiais metais, vyksta daug teigiamų pokyčių: stengiamasi labiau bendradarbiauti su visuomene, rengiamos diskusijos su piliečiais, vykdomos jų apklausos svarbiais paveldosaugos klausimais ir t. t.

Lietuvai pasirašius Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų (Faro) konvenciją turėtų būti keičiamas požiūris į paveldą, permąstyti tiek tarpinstituciniai, tiek į piliečius orientuoti komunikacijos ir bendradarbiavimo įpročiai, o priimant paveldotvarkos sprendimus pirmenybė teikiama viešajam interesui. Europos Tarybos vizija – demokratinė, dinamiška, integrali ir kūrybiška Europos visuomenė.

Gyčio Oržikausko nuotr.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.