Top Baneris

Idėjų konkurse „SIKON“ – nepataikaujanti architektūra

2014 rugpjūčio 10 d.
Pasidalykite straipsniu

Dvidešimt septintą kartą vykęs studentų idėjų konkursas SIKON šiandien vadinamas neformalios architektūrinės edukacijos ir kultūros reiškiniu.
Teigiama, kad konkurso dalyviai, supratę sociokultūrinę architektūros vertę ir šį suvokimą pritaikę profesinėje veikloje, sukūrė iniciatyvas: parodą „Žvilgsnis į save“, A. Dineikos stipendiją, Architektūros [pokalbių] fondo paskaitas bei kitas savanoriškas Architektūros fondo iniciatyvas, skatinančias Lietuvos architektūros, gyvenamosios aplinkos, miestų viešųjų erdvių kokybę, tarptautinį architektų bendradarbiavimą, architektūros problemų viešinimą, architektų ir kitų sričių specialistų bendradarbiavimą. Taip SIKON reikšmę architektūros raidai Lietuvoje baigiamajame magistro darbe apibūdino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto absolventas Marius Bliujus.

Konkursas keitėsi keletą kartų
M. Bliujaus baigiamasis magistro darbas „Studentų idėjų konkursas (SIKON 1983–2013). Kultūros ir neformalios architektūrinės edukacijos reiškinys“ – bene pirmasis ryškesnis bandymas susisteminti daugiau kaip 30 metų kauptą archyvinę medžiagą, pristatyti architektūros studentų idėjų konkurso SIKON atsiradimo aplinkybes, raidą bei įtaką Lietuvos architektūrai.
Architektūrinio idėjų konkurso pradininkai – 1983 metais į neformalų architektūros būrelį susijungę jaunieji architektai, suinteresuoti kūrybiniu architektūros studentų tobulėjimu, bendradarbiavimu, diskusijomis architektūros kūrybos klausimais. Idėjų studentai ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: idėjų konkursai tuo metu organizuoti, pavyzdžiui, Japonijoje („Shinkenchiku“).
1983-iaisiais surengta Jaunųjų architektų paroda Kaune. Traukiniu grįžtant iš jos, architektams Gintarui Čaikauskui, Audriui Karaliui, Audriui Ambrasui ir kilo mintis suorganizuoti architektūros studentų idėjų konkursą.
Jį 1983–1989 metais surengė Studentų mokslinė draugija, 1996–1998 metais iniciatyvą perėmė „Archklubas“, nuo 2001-ųjų – Architektūros studentų klubas. Pirmojo konkurso tema – „Mano namas“, vėliau kartota keletą kartų. Konkursas nevyko tik 1990–1992 metais dėl esminių pokyčių Lietuvos valstybėje ir Sovietų Sąjungoje. Pirmuosius architektūros studentų idėjų konkursus primena iki šiol naudojamos 50 x 50 centimetrų dydžio planšetės ir idėja konkurso organizavimą kasmet perduoti jaunesniems kolegoms. Pats konkurso formatas keitėsi keletą kartų.

Kūrybai įkvėpė pastatai
Nuo 1983 iki 2003 metų SIKON vadintas siunčiamųjų darbų konkursu, vėliau pradėtos organizuoti kūrybinės dirbtuvės. Pirmosios VGTU Architektūros fakultete vyko dvi dienas. Tuo metu galimybė architektūros studentams dirbti kartu bendroje erdvėje buvo visiškai nauja – mat iki tol kurti tik individualūs projektai.
Studentai kūrybinėse dirbtuvėse, vykusiose 2003–2005 metais, sprendė aktualias to meto architektūros problemas, tokias kaip gyvenamoji aplinkos kokybė, standartizuotas projektavimas, nekontroliuojamas miestų augimas ir t. t.
2006-aisiais išbandytas dar vienas formatas – suorganizuotas pirmasis išvykstamasis konkursas. Organizatorių pasirinkta vieta – apleistas Chaimo Frenkelio odos apdirbimo fabrikas Šiauliuose. Vieta išskirtinė savo istorija, urbanistine ir kultūrine reikšmėmis, dalis fabriko pastatų įtraukta į kultūros vertybių registrą.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video