Top Baneris

Idėja: susisiekimas su Kuršių nerija – tuneliu

2014 rugpjūčio 11 d.
Pasidalykite straipsniu

Paprastai galutinis politinis apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir visuomenei brangiausiai kainuojantis idėjos realizavimo etapas“, – kalbėjo J. Zykus. Jis pridūrė, kad nevilkinant sprendimų priėmimo greičiau būtų pasiektas daugelio trokštamas rezultatas.

KOMENTARAS
Rūta BAŠKYTĖ
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja

Kraštovaizdžio apsaugos požiūriu nėra didelio skirtumo tarp tilto ir tunelio. Ir vienas, ir kitas objektas iš esmės pakeistų Kuršių nerijos struktūrą. Kuršių nerija yra natūralus pusiasalis, o Lietuvai – sala. Natūraliai Kuršių nerija neturi jungties su žemynu Lietuvoje. Tokios jungties, nesvarbu, pasitelkus tiltą ar tunelį, atsiradimas iš esmės pakeistų visus esamus ryšius. Vienu atveju būtų ryškesnis vizualinis poveikis, kitu atveju būtų pakeisti (iškasti, perkasti) giluminiai nerijos sluoksniai. Tiesioginis tunelio poveikis būtų gal dar didesnis.
Jeigu tuneliu būtų varžomas krovininio transporto judėjimas, įdomu, kaip turėtų pravažiuoti didieji krovininiai automobiliai, vežantys statybines medžiagas į Kuršių neriją, medieną iš Kuršių nerijos, ugniagesių ir kiti čia ūkinei veiklai reikalingi automobiliai?
Tarša Kuršių nerijoje, kurią kelia automobiliai, šiuo atveju tikrai nesumažėtų, mašinų skaičius tik padidėtų. Visos jos tuneliu patektų į tą pačią Kuršių neriją. O ir dabar automobilių jau per daug vasaros metu: užgrūsti visi kiemai, visos gatvės.
Tiltas ar tunelis – tai jungtis tarp žemyno ir Kuršių nerijos. Tokios jungties įrengimas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Beje, rengiant Klaipėdos bendrąjį planą buvo bandyta parodyti ne tiltą, o jungtį tarp žemyno ir Kuršių nerijos, bet galutiniame variante jos neliko. Kas nenumatyta, to negalima įrengti. Taigi ir tilto, ir tunelio įrengimas yra ir gali būti reglamentuojamas ir teisės aktais, ir teritorijų planavimo dokumentais.
Manyčiau, tunelis tikrai ne išeitis. Ieškant alternatyvių susisiekimo priemonių pirmiausia reikia žiūrėti į vandenį – didinti atvykimą į Kuršių neriją vandens transporto priemonėmis.
Pastaruoju metu kalbama ir apie susisiekimą orlaiviais. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia nacionaliniuose parkuose įrengti aerodromus. Jų įrengimas nenumatytas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, patvirtintame Vyriausybės. Esant tokiai teisinei situacijai galvoti apie aerodromo įrengimą yra nekorektiška.
Niekaip nesuprantu, kodėl reikia Kuršių neriją paversti eiliniu kurortu didinant apkrovas, naudojant tokias pat priemones, kaip ir visose intensyviai urbanizuojamose teritorijose?


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video